Šis kaltinimas buvo pareikštas Vakarų Afrikos bloko aukščiausiojo lygio susitikimo dėl perversmo Nigeryje išvakarėse.
Trečiadienį nuo 6 val. 39 min. iki 11 val. 15 min. (8 val. 39 min. iki 13 val. 15 min. Lietuvos) laiku Prancūzijos karinis orlaivis „sąmoningai nutraukė visus ryšius su oro eismo kontrole, kai įskrido į mūsų oro erdvę“, sakoma režimo pareiškime, kuris buvo perskaitytas per nacionalinę televiziją.
Prancūzijos vyriausybė šiuos kaltinimus neigia.
Prancūzijos vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis žingsnis buvo suderintas su Nigerio ginkluotosiomis pajėgomis ir tam buvo duotas leidimas.
Nigeris uždarė savo oro erdvę dėl, jo teigimu, intervencijos grėsmės, chuntai nepaisius Vakarų Afrikos bloko ECOWAS nustatyto termino grąžinti į valdžią demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) arba sulaukti galimų karinių veiksmų.
ECOWAS buvo paskelbęs ultimatumą ir pareikalavęs, kad generolai atsisakytų valdžios iki sekmadienio vidurnakčio vietos (2 val. Lietuvos) laiku.
M. Bazoumas buvo nuverstas liepos 26 dieną, kai jį prezidentūroje sulaikė jo paties gvardijos nariai.
Ketvirtadienį Nigerijos sostinėje Abudžoje vyks 15 valstybių vienijančio ECOWAS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus sprendžiamas krizės klausimas.
Be to, Nigerio kariškiai apkaltino Prancūziją, tradicinę šalies sąjungininkę, kad ji „vienašališkai išlaisvino suimtus teroristus“ – taip vadinami džihadistai, kurie jau aštuonerius metus vykdo kruviną sukilimą.
Remiantis Nacionalinės tėvynės apsaugos tarybos (CNSP) pareiškimu, džihadistai esą planavo ataką prieš „karines pozicijas trijų valstybių pasienio zonoje“ – karštajame regione, kur kertasi Nigerio, Burkina Faso ir Malio sienos.
Prancūzija Nigeryje yra dislokavusi apie 1 500 karių, kurie padeda šaliai kovoti su džihadistais, 2015 metais įsiveržusiais iš Malio.
Be to, Prancūzijos vyriausybės šaltinis, atsakydamas į teiginį, kad Prancūzija paleido džihadistus Nigeryje, teigė, kad Paryžius tokių veiksmų nesiėmė.