Neturtinga Sachelio valstybė baiminasi naujo puolimo Tillaberio regione, Prancūzijai praėjusį mėnesį paskelbus, kad ji išves savo pajėgas iš kaimyninio Malio.
Šaltinis prezidentūroje sakė, kad prezidentas Mohamedas Bazoumas pirmą kartą į džihadistus kreipėsi „prieš tris mėnesius, ištiesdamas ranką“ vienos grupuotės, susijusios su judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), užverbuotiems jaunuoliams.
Praėjusį mėnesį M.Bazoumas paskelbė, kad „ieškodamas taikos“ pradėjo „diskusijas“ su džihadistais.
Jis sakė paleidęs kelis kovotojus ir susitikęs su jais prezidentūros rūmuose, be to, išsiuntęs pasiuntinius susitikti su devyniais „teroristų vadais“.
Vienas prezidento padėjėjas sakė, kad pasiuntiniai yra vietos pareigūnai, tradiciniai ir religiniai lyderiai, džihadistų vadų giminaičiai.
Tilaberis yra „trijų sienų rajone“, kur susieina Nigerio, Burkina Faso ir Malio sienos. Šiame regione išpuolius nuolat rengia ekstremistai, siejami su teroristų tinklu „al Qaeda“ ir Didžiosios Sacharos islamo valstybe (ISGS).
ISGS kontroliuoja didelius rajonus prie Burkina Faso ir Malio. Šios grupuotės kovotojai jau priartėjo per 100 km nuo sostinės Niamėjaus.
Kelias savaites trukusi santykinė ramybė buvo nutraukta ketvirtadienį, kai įtariami džihadistai užpuolę sunkvežimį ir autobusą nužudė 21 žmogų.
Teigiami balsai
Vakarų Afrikos Sachelio regionas kovoja su džihadistų sukilimu, prieš dešimtmetį prasidėjusiu Malio šiaurėje ir po trejų metų išplitusiu į Nigerį bei Burkina Fasą.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo konflikto pradžios žuvo jau tūkstančiai civilių gyventojų, daugiau kaip 2,5 mln. žmonių paliko savo namus, o dar 10,5 mln. atsidūrė prie bado slenksčio.
Su itin skausmingais padariniais susidūrė Nigeris – skurdžiausia pasaulio šalis pagal JT žmogaus socialinės raidos indekso rodiklį.
Be smūgių Tilaberyje šalies pietvakariuose, šalies pietrytinę dalį puola džihadistai iš kaimyninės Nigerijos.
Malio santykiai su Prancūzija pašlijo, kai vyriausybė Bamake leido suprasti norinti kalbėtis su džihadistais – Paryžius tokiam dialogui visuomet aršiai priešinosi.
Nigeryje taip pat pasigirdo balsų, nepritariančių M.Bazoumo ketinimams.
Souley Oumarou iš aktyvistų grupės „Forum for Responsible Citizenship“ (FCR) pareiškė, kad „teroristų“ paleidimas buvo „didžiulė klaida“.
Tačiau tačiau kai kurie šį žingsnį vertina teigiamai.
„Visada sakėme, kad turėtume kalbėtis su tautiečiais, priklausančiais ISGS ar „Al Qaeda“, kad suprastume, ką iš jų galime grąžinti į savo gretas“, – sakė Tilaberio šiaurėje veikiančios galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Boubacaras Diallo.
M.Bazoumo požiūris „yra kelias, skirtas nuoširdžiai išspręsti terorizmo problemą, kurios neįmanoma išspręsti karinėmis priemonėmis“, – teigė analitinio centro „Timbuktu Institute“ regioninis direktorius Bakary Sambe.
Jo ir kitų nuomone, verbavimą į džihadistų grupuotes dažnai lemia tokios priežastys kaip skurdas ar jaunimo nedarbas.
„Reikia skatinti valstybę grįžti į apleistas vietoves“, – pabrėžė generolas Mahamadou Abou Tarka, vadovaujantis vyriausybinei Aukštajai taikos įtvirtinimo institucijai (HACP).
Svarbiausia – visuomenės parama
M.Bazumas ilgą laiką gynė idėją užmegzti ryšius su ginkluotais islamistais.
2016 metais, kai jis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, jam pavyko įtikinti dešimtis „Boko Haram“ džihadistų Nigerio pietryčiuose dalyvauti programoje, skirtoje deradikalizacijai ir profesiniam ugdymui.
„Tai nėra neįmanoma misija, jei įtikinsite visuomenę pritarti dialogui ir susitaikyti, kad jiems teks gyventi kartu su buvusiais persekiotojais“, – sakė grupės „West African Laboratory for Social Sciences (LASDL)" ekspertas Nigerijos klausimais Bello Adamou Mahamadou.
Tačiau nepaisant taikinamosios M.Bazoumo retorikos, jis aktyviai stiprina prastai aprūpintas savo šalies ginkluotąsias pajėgas.
Nuo 2011 metų Nigerio karių skaičius padidėjo nuo 11 tūkst. iki 30 tūkstančių.
Pasak prezidento, apie 12 tūkst. kariškių dalyvauja operacijose prieš džihadistus, beveik pusė jų – prie 1,4 tūkst. km ilgio sienos su Maliu ir Burkina Fasu.
Vienas šaltinis kariuomenėje pranešė, kad „artimiausiais mėnesiais“ ginkluotosios pajėgos gaus iš Turkijos užsakytų dronų, karinių lėktuvų ir šarvuočių.
