ECOWAS prieš savaitę paskelbė ultimatumą ir pareikalavo, kad generolai atsisakytų valdžios iki sekmadienio vidurnakčio vietos (2 val. Lietuvos) laiku.
M.Bazoumas buvo nuverstas liepos 26 dieną, kai jį prezidentūroje sulaikė jo paties gvardijos nariai.
„Susidūrus su intervencijos grėsme, kuri darosi vis aiškesnė dėl kaimyninių šalių pasirengimo, Nigerio oro erdvė nuo šios dienos, sekmadienio, uždaroma (...) visiems orlaiviams iki atskiro pranešimo“, – sakoma chuntos pareiškime, paskelbtame prieš pat termino pabaigą.
Į bet kokius bandymus pažeisti šalies oro erdvę bus reaguojama energingai ir nedelsiant, priduriama pareiškime.
Remiantis skrydžių stebėjimo svetainės „Flightradar24“ duomenimis, ankstyvą pirmadienį Nigerio danguje nebuvo nė vieno lėktuvo.
Atskirame pareiškime šiuo metu valdančioji Nacionalinė tėvynės apsaugos taryba (CNSP) nurodė, kad dvi Centrinės Afrikos šalys iš anksto pasiruošė intervencijai, neįvardydamos jų.
„Bet kuri su tuo susijusi valstybė bus laikoma bendrai kariaujančia valstybe“, – perspėjama joje.
Tūkstančiai perversmo šalininkų sekmadienį susirinko sostinėje Niamėjuje palaikyti CNSP.
30 000 žiūrovų talpinančiame Seyni Kountche stadione, pavadintame pirmojo 1974 metų Nigerio valstybės perversmo lyderio vardu, CNSP lyderiai, tarp jų generolas Mohamedas Toumba, sveikino džiūgaujančią minią.
Stadionas buvo išpuoštas Rusijos vėliavomis, rėmėjai nešė CNSP lyderių portretus.
Karinis planas
ECOWAS kariuomenių vadai penktadienį susitarė dėl galimos intervencijos plano, kuriuo siekiama reaguoti į šią krizę – naujausią iš kelių perversmų, nuo 2020 metų smogusių Afrikos Sahelio regionui.
„Norime, kad diplomatija veiktų, ir norime, kad jiems (kariškiams) būtų aiškiai perduota žinia, jog suteikiame jiems visas galimybes pakeisti tai, ką jie padarė“, – sakė ECOWAS komisaras Abdel-Fatau Musah.
Tačiau jis įspėjo, kad „visi elementai, kurie bus įtraukti į bet kokią intervenciją, jau yra parengti“, įskaitant tai, kaip ir kada bus panaudotos pajėgos.
Buvusi kolonijinė valdytoja Prancūzija, su kuria naujieji Nigerio vadovai, užėmę valdžią, nutraukė karinius ryšius, pareiškė, kad ji tvirtai palaikys bet kokius veiksmus, kurių ECOWAS imsis pasibaigus nubrėžtam terminui.
Dramblio Kaulo Kranto prezidentas Alassane'as Ouattara vėlai sekmadienį, savo šalies Nepriklausomybės dienos išvakarėse, paragino perversmo lyderius pasitraukti.
„Smerkiame bandymą įvykdyti perversmą Nigeryje, kuris kelia rimtą grėsmę taikai ir saugumui regione“, – sakė A.Ouattara ir pridūrė, kad konstitucinei tvarkai labai svarbu, jog M. Bazoumui būtų leista valdyti.
„Esame pasiryžę“
Niamėjaus Bukokio rajono gyventojai priešinasi ECOWAS ginkluotos intervencijos perspektyvai.
„Mes ketiname kovoti už šią revoliuciją. Susidūrę su priešu nesiruošiame trauktis, esame pasiryžę“, – teigė vietos gyventojas Adama Oumarou ir pridūrė: „Šio perversmo laukėme jau seniai.“
Alžyras, kuris yra ekonominė ir karinė žemyno galybė, turinti ilgą sausumos sieną su Nigeriu, perspėjo, kad karinio sprendimo nepalaiko.
„Kategoriškai atsisakome bet kokios karinės intervencijos“, – šeštadienį interviu televizijai sakė Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as. Anot jo, tai būtų tiesioginė grėsmė Alžyrui, nes jis su Nigeriu turi beveik tūkstantį kilometrų bendros sienos.
Sekmadienį Prancūzija pareiškė nutraukianti paramą vystymuisi ir biudžetinę pagalbą Burkina Fasui, kuris kartu su Maliu pareiškė, kad bet kokį Nigerio užpuolimą laikys karo paskelbimu.
Abi šalis dabar valdo kariniai režimai, kurie nuvertė demokratiškai išrinktus valdovus.
Nigeriui tenka svarbus vaidmuo Vakarų strategijose, skirtose kovai su džihadistų sukilimais, kurie nuo 2012 metų siaubia Sahelio regioną; Prancūzija ir Jungtinės Valstijos šioje šalyje dislokavo atitinkamai apie 1 500 ir 1 000 karių.
Prancūzija po perversmo iš Nigerio jau evakavo šimtus savo piliečių, o sekmadienį Italijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Nigerio išvyko 65 kariškiai ir 10 JAV kariškių.
Antiprancūziškos nuotaikos
Regione stiprėja antiprancūziškos nuotaikos, o Rusijos aktyvumas, dažnai pasitelkiant privačią karinę samdinių grupę „Wagner“, didėja. Maskva savo ruožtu įspėjo, kad išorinė intervencija nepagerintų padėties Nigeryje.
Nigeris, viena skurdžiausių pasaulio šalių, labai priklauso nuo užsienio pagalbos, kuri gali būti nutraukta, jei 63-ejų M.Bazoumas nebus grąžintas į valstybės vadovo pareigas, perspėjo Paryžius.
M.Bazoumas nuo liepos 26 dienos kartu su savo šeima laikomas oficialioje Niamėjaus rezidencijoje.
2021 metais jis laimėjo rinkimus, per kuriuos pirmą kartą istorijoje Nigeryje valdžia buvo perduota iš vienos civilinės vyriausybės kitai.
Nigerija jau nutraukė elektros energijos tiekimą į kaimyninį Nigerį, todėl kyla nuogąstavimų dėl humanitarinės padėties, o Niamėjus uždarė didžiulės Sahelio šalies sienas, taip apsunkindamas maisto produktų tiekimą.
Aukšto rango Nigerijos politikai paragino prezidentą Bolą Tinubu persvarstyti grasinimą karine intervencija.
