N.Chruščiova sakė, kad pagrindinė priežastis, kodėl rusai taip palaiko agresyvią V.Putino politiką, yra tai, jog jie nori jaustis „didžia šalimi“, – tai leidžia paminti tarptautinės teisės autoritetą ir asmeninės laisvės norą.
„Demokratija – tai pasirinkimas. Valios laisvė – tai pasirinkimas. Mes pasirenkame nubusti ryte ir galvoti apie savo laisves. Tačiau rusai neprieštarauja, kuomet valstybė jiems sako, kad jie turi paaukoti savo asmeninę laisvę dėl didžios šalies. Juk jiems svarbu būti didžia šalimi“, – sakė ji.
„Kuomet reikalai priėjo prie Krymo aneksijos, visi sakė: „Užmirškite tarptautinius įstatymus. Mes norėjome savo Krymo, ir mes jį gavome. V.Putinas jiems visiems parodė. O N.Chruščiovas jį atidavė, būtent jis stengėsi jį decentralizuoti“, – sakė ji.
Anksčiau N.Chruščiova, duodama interviu CNN, jau yra sakiusi, kad V.Putinas užsimojo apžioti kąsnį, kuris jam neįkandamas. Ji teigė mananti, kad ekonominės sankcijos smarkiai smogs Rusijos ekonomikai ir galiausiai V.Putino populiarumas ims smukti.
N.Chruščiovas prisidėjo prie J.Stalino vykdytų represijų, po jo mirties jis faktiškai vadovavo Sovietų Sąjungai. 1956 metų vasario mėnesio TSKP XX suvažiavime perskaitytu pranešimu „Apie asmenybės kultą ir jo padarinius“ pradėjo „atšilimą“. 1954 metais jis perdavė Krymo regioną Ukrainai minėdamas 300-ąsias Ukrainos sprendimo susijungti su Rusija metines.
N.Chruščiova jau 18 metų gyvena JAV, ji šios šalies pilietė, Niujorke ji dėsto politikos mokslus. Nors ji sako iki galo negalinti identifikuoti savęs kaip amerikietės, ji laiko save „žmogumi iš Niujorko“.