Kai kuriuos uragano sukeltas tvanas vertė sunerimti dėl žiurkių antplūdžio – kad mažiausiai žavūs miesto gyventojai tūkstančiais išlįs iš požeminių buveinių ir pasklis po gatves. Kiti svarstė, kad graužikai nuskendo ir nukeliavo kartu su vandens banga, nusiritusia į miesto metro stotis.
Niekas nežino, kiek tiksliai žiurkių gyvena mieste. Ekspertai nesutaria dėl vieno populiariausių tvirtinimų, kad kiekvienam iš 8 mln. Niujorko gyventojų tenka bent po vieną žiurkę.
Rickas Ostfeldas, Cary ekosistemų tyrimų instituto ligų ekologas, teigia, kad taip pat sunku prognozuoti, kas nutiko graužikams.
Nuslūgus vandeniui, dauguma žiurkių stengsis grįžti namo. Jos labai ištikimos savo gyvenamoms teritorijoms ir grupėms, tad gali rasti gana toli esančius savo namus, – aiškino B.Zivkovicius.
„Žiurkės linkusios apsigyvent labai žemose vietose, kurios užtvindomos labiausiai. Dalis žiurkių žus, jos nuskęs vandenyje“, – AFP tvirtino jis.
„Tačiau manyčiau, kad toks potvynis pražudys nedidelę dalį. Kad ir kaip greitai potvynio vanduo gali kilti, žiurkės taip pat gali kilti. Jos gana gerai plaukia, laipioja ir pasprunka nuo pavojų“, – pridūrė mokslininkas.
R. Ostfeldas pažymėjo, kad graužikai gali platinti įvairias nemalonias ligas, tarp jų – salmoneliozę ir leptospirozę.
Tos žiurkės, kurios iškilo į paviršių, „gali kelti grėsmę tose miesto dalyse, kur jos anksčiau nebuvo“, įspėja ekspertas.
Trumpuoju laikotarpiu, prognozuoja R. Ostfeldas, žiurkės ieškos naujų namų, bandydamos įsitvirtinti naujoje aplinkoje ir atkurti socialinę tvarką.
„Tačiau kai nauja socialinė struktūra bus įtvirtinta ir suformuota, žiurkės vėl pradės daugintis. O jei po audros bus daug maisto, kuris taps nauju maitinimosi šaltiniu žiurkėms, jų populiacija išaugs“, – sakė jis.
Tačiau elgesio biologas Bora Zivkovicius prognozuoja, kad audra galėjo dalį miesto graužikų nuskandinti.
„Žiurkės, ypač jauniklės, greitai užtvindytose vietose, kur nėra gerų išėjimų į paviršių, turėjo nuskęsti“, – teigė jis.
Tačiau tos, kurios išgyveno, turėtų klestėti.
„Bus išmesta dar daugiau maisto, o šiukšlių surinkimas laikinai bus nepastovus, taigi kurį laiką ant šaligatvių bus daugybė maisto plastikiniuose maišuose“, – kalbėjo B. Zikovicius.
Tačiau naujosioms atvykėlėms iš požemių gyvenimas nebus vien pasivaikščiojimas parke.
„Namus praradusios žiurkės sąveikaus su vietinėmis žiurkių grupėmis, o šie susidūrimai greičiausiai bus agresyvūs. Šie susidūrimai nulems, kas dominuos, kas pasiliks, o kas turės pasitraukti“, – pažymėjo biologas.
Tačiau besibaiminančius, kad kiekviename gatvės kampe tykos agresyvūs graužikai, jis linkęs nuraminti.
„Nuslūgus vandeniui, dauguma žiurkių stengsis grįžti namo. Jos labai ištikimos savo gyvenamoms teritorijoms ir grupėms, tad gali rasti gana toli esančius savo namus“, – aiškino B. Zivkovicius.
Jis pridūrė, kad žiurkių populiacija netrukus pasieks iki audros buvusį lygį, tačiau nėra pagrindo manyti, kad ji taps didesnė.
Panašiai mano ir Niujorko sveikatos ir psichinės higienos departamento atstovas Samas Milleris.
„Nepastebėjome, kad po uragano Sandy ant žemės pagausėjo žiurkių. Mes manome, kad potvynis jų populiaciją galėtų sumažinti“, – kalbėjo jis.
Robertas Corriganas, graužikų specialistas iš Indianos, pažymėjo, kad per ankstesnes audras, įskaitant uraganą Katrina 2005 metais, „didelių ligų protrūkių nebuvo“.
„Nėra pagrindo manyti, kad taip nutiks po Sandy. Tačiau tai nereiškia, kad miesto sveikatos pareigūnai bus ar turėtų būti mažiau budrūs“, – sakė jis.
