M.Ahtisaaris įvertintas už tarpininkavimą įvairioms taikos deryboms. Iki praėjusių metų jis kaip Europos Sąjungos pasiuntinys tarpininkavo per Serbijos ir Albanijos derybas dėl Kosovo. 2005-aisiais M.Ahtisaaris tarpininkavo sudarant Indonezijos ir jos Ačės provincijos sukilėlių taikos susitarimą.
„Už daugiau nei tris dešimtmečius trukusias jo svarbias pastangas keliuose žemynuose spręsti tarptautinius konfliktus“. Taip savo sprendimą apdovanoti prizu buvusį Suomijos vadovą motyvavo Nobelio komitetas.Pirmą kartą kaip Nobelio taikos premijos kandidatas M.Ahtisaaris buvo įvardintas dar 2005-aisiais.
M.Ahtisaaris Suomijos valstybės vadovu buvo 1994-2000 metais. Jo valdymo metu Suomija tapo Europos Sąjungos nare. Referendumas dėl narystės 1994-aisias baigėsi nežymia šalininkų pergale – už įstojimą į ES balsavo 56 proc. suomių. Teigiama, kad ES šalininkai laimėjo tik M.Ahtisaario dėka – jo autoritetas privertė daugumą suomių apsispręsti teigiamai.
71-erių šiemet sulaukęs M.Ahtisaaris gimė Vipuryje, mieste, kurį po Žiemos karo aneksavo ir į Vyborgą pervadino Sovietų Sąjunga. Pagal išsilavinimą mokytojas, o pagal kilmę – pusiau norvergas, pusiau suomis, M.Ahtisaaris nuo jaunystės užsiėmė visuomenine veikla, vėliau tapo diplomatu.
1973 metais M.Ahtisaaris buvo paskirtas Suomijos ambasadoriumi Tanzanijoje, Zambijoje, Somalyje ir Mozambike. Nuo 1977 metų dirbo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinio sekretoriaus padėjėju Namibijai. 1989-aisiais kaip JTO taikdarių grupės vadovas kontroliavo Namibijos atsiskyrimą nuo Pietų Afrikos Respublikos.
1991-aisiais M.Ahtisaaris dirbo JTO stebėtoju Pirmojo Persijos įlankos karo metu, o kitais metais pradėjo vadovauti Bosnijos ir Hercegovinos grupei Ženevos derybose. 1999-aisiais M.Ahtisaaris intensyviai dirbo, kad būtų sureguliuota Kosovo krizė. Nuo 2000-ųjų, jau palikęs Suomijos prezidento postą, M.Ahtisaaris dirbo Didžiosios Britanijos vyriausybės įgaliotuoju inspektoriumi Šiaurės Airijoje.
Be garbino vardo M.Ahtisaaris gaus ir 10 mln. Norvegijos kronų (3,5 mln. litų) piniginę premiją. Pirmą kartą kaip Nobelio taikos premijos kandidatas M.Ahtisaaris buvo įvardintas dar 2005-aisiais.
Miloševičiaus brolis pasmerkė premiją
Buvusio Serbijos vadovo Slobodano Miloševičiaus brolis penktadienį pasmerkė sprendimą skirti 2008-ųjų Nobelio taikos premiją buvusiam Kosovo taikos derybų tarpininkui Martti Ahtisaariui.
„Retai nutinka, kad Nobelio taikos premija panaudojama politiniams tikslams, o šis atvejis vienas iš tokių“, – buvęs Jugoslavijos ambasadorius Rusijai Borislavas Miloševičius pareiškė radijui „Echo Moskvy“.
Slobodano Miloševičiaus brolis mano, kad Ahtisaaris nevertas Nobelio premijos.
„Mane skaudina šis sprendimas. Aš nelaikau Ahtisaario vertu šios premijos“, – pridūrė Maskvoje gyvenantis buvusio autokratiškojo Serbijos prezidento, kuris mirė 2006 metais, brolis.
Šią nuomonę B.Miloševičius išsakė po to, kai buvusiam Suomijos prezidentui M.Ahtisaariui Nobelio taikos premija skirta už tarpininkavimą taikos derybose daugelyje pasaulio „karštųjų taškų“ taškų, taip pat Kosove. Ši Serbijos provincija vasarį vienašališkai pasiskelbė nepriklausoma valstybe.
Po to, kai Kosovo taikos derybos baigėsi nepriėmus susitarimo, Belgradas skundėsi, kad pasisakydamas už ginčijamos Balkanų teritorijos „tarptautinės bendruomenės prižiūrimą nepriklausomybę“ M.Ahtisaaris pažeidė nešališkumo principą.
Serbija daugiausia etninių albanų gyvenamą Kosovą laiko savo kultūros ir religijos lopšiu.
Spėjimai nepasitvirtino
Nobelio komitetas nugalėtoją paskelbė iš maždaug dviejų šimtų kandidatų. Nors Marttis Ahtisaaris buvo minimas tarp galimų laimėtojų, tačiau jo apdovanojimas buvo kiek netikėtas. Pagrindiniais pretendentais į Nobelio taikos premiją jau iš anksto laikyti Kinijos disidentas Hu Jia ir kovotoja už žmogaus teises Čečėnijoje, teisininkė Lidija Jusupova. Ekspertai prognozavo laurus vienam iš šių pretendentų, motyvuodami tuo, kad šiemet minimas Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos šešiasdešimtmetis, tad toks Nobelio komiteto sprendimas atrodytų simboliškas ir motyvuotas.
Nors Hu Jia kol kas yra tik 35-erių metų amžiaus, jis jau spėjo plačiai išgarsėti dėl savo disidentinės veiklos tiek demokratinių vertybių ir pilietinių teisių gynimo, tiek ir aplinkosaugos srityse. 2007 metų gruodžio 27-ąją Kinijos valdžia sulaikė Hu Jia po valstiečių bruzdėjimų keliose provincijoje ir apkaltino jį kursčius valstybės perversmą. Šių metų balandžio mėnesį teismas Hu Jia įkalino trejiems su puse metų.
47-erių Lidija Jusupova yra advokatė ir visuomeninės organizacijos „Memorialas“ Grozno skyriaus vadovė, aktyviai dalyvavusi ieškant be žinios Čečėnijoje dingusių žmonių. Ji yra paskelbusi daug duomenų ir statistikos apie Čečėnijoje vykusius žmogaus teisių pažeidimus, tokius kaip kankinimai, žmonių grobimas ir kalinių žudymas.
L.Jusupova studijavo teisę Čečėnijos universitete, Grozne, o vėliau ten pat dirbo profesore. Per Pirmąjį Čečėnijos karą ji neteko kelių draugų, kaimynų, kolegų iš šeimos narių. 2000-aisiais, per Antrąjį Čečėnijos karą ji apsisprendė paskirti savo gyvenimą žmogaus teisių gynimui.
L.Jusupova teikia smurto aukoms teisinę pagalbą ir sukauptą informaciją apie Rusijos kariškių ir Čečėnijos sukilėlių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus skelbia pasauliui. BBC L.Jusupovą įvardijo kaip „drąsiausią Europos moterį“. Panašiai apie ją atsiliepė ir žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.
