Kalbėdama renginyje O.Tokarczuk, kaip ir įprasta vykstant Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, sutelkė dėmesį į karą, rašo gazeta.pl.
„Dabar man labai dažnai trūksta žodžių, kad įvardinčiau, ką patiriu. Veiksmų triukšme žodžiai dažnai negirdimi. Prievartos, mirties akivaizdoje kenčia vaizduotė. Tas žodžių trūkumas labai man kliudo.
Skaitau liudijimus, sintezes ir analizes, pokalbius ir ekspertų prognozes. Stveriuosi svetimų žodžių, kad suprasčiau tą neracionalų mirties proveržį Rusijos užpultoje Ukrainoje. Kaip rašytoja kapituliuoju. Nemoku to įvardinti, nes nemoku to suprasti“, – kalbėjo rašytoja.
Džiugios progos jau nebėra tokios džiugios, neslepia O.Tokarczuk: „Šiandien kiekvienos iškilmės, net pačios džiugiausios, vyksta šešėlyje karo, kuris vyksta keli šimtai kilometrų į rytus nuo vietos, kur esame, negalime to pamiršti. Norėčiau, kad kartu su žodžiais atgautume jėgas ir pajustume, jog tas karas yra ir mūsų karas, o kariaujame jame ne tik dėl žmonių laisvės, bet ir dėl saugumo jausmo, dėl ukrainiečių teisės džiaugtis bei oriai gyventi.
Kad taip pat kovojame dėl bibliotekų, knygų be cenzūros, laisvo žodžio ir tikros informacijos, dėl laisvų universitetų, mokslo ir laisvos vaizduotės.“
Nobelio premijos laureatė negailėjo griežtų žodžių apibūdinti tai, kas dabar vyksta Ukrainoje.
„Negalime pamiršti, kaip narsiai ir didvyriškai ginasi ukrainiečiai nuo nežmoniškų Rusijos armijos veiksmų. Ta milžiniška kančia dėl nevaldomo neapykantos protrūkio, kuris eskaluojamas mūsų akyse, anachronistinė retorika, paimta iš praeities, siekiant paremti kriminalinę agresoriaus motyvaciją.
Pagaliau tai akivaizdus fašizmo, tik perrengto rusiška miline, grįžimas. Visa tai metų metus, o gal ir iki mūsų gyvenimo pabaigos formuos mūsų realybę. Nepaisant to, kaip baigsis šis karas. Aš turiu vilties, kad neginčytina ukrainiečių pergale“, – sakė ji.
Naujoji O.Tokarczuk knyga yra pirmasis romanas, kurį rašytoja išleido gavusi Nobelio premiją 2019 metais.
