2009 metų Nobelio taikos premija penktadienį paskirta JAV prezidentui Barackui Obamai – už raginimus mažinti pasaulio branduolinių ginklų atsargas ir pastangas dėl taikos pasaulyje, pranešė Norvegijos Nobelio komitetas.
B.Obama pagerbtas „už nepaprastas pastangas stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp žmonių“, sakė komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas.
Komitetas teikia „ypatingą svarbą Obamos vizijai bei darbui už pasaulį be branduolinių ginklų“ ir nurodo, kad JAV prezidentas sukūrė „naują atmosferą tarptautinės politikos“ srityje.
Balandžio mėnesį sakydamas kalbą Prahoje B.Obama paskelbė: „Tad šiandien aš aiškiai ir su įsitikinimu pareiškiu Amerikos įsipareigojimą ir troškimą siekti taikos ir saugumo pasaulyje be branduolinių ginklų.“
„Daugiašalė diplomatija atgavo centrinę poziciją, pabrėžiant vaidmenį, kurį gali vaidinti Jungtinės Tautos (JT) ir kitos tarptautinės institucijos“, – pažymi komitetas.
Dėl tokio komiteto pasirinkimo B.Obama, kurio prieš penkerius metus dar kone niekas nežinojo kaip politiko, tapo trečiuoju savo pareigas einančiu JAV prezidentu, gavusiu Nobelio taikos premiją.
Toks pasirinkimas apstulbino Nobelio premijų stebėtojus, nes B.Obama prezidentu buvo prisaikdintas mažiau nei dvi savaitės prieš vasario 1-osios terminą, kai galima siūlyti nominantus. B.Obamos pavardė buvo minima spėliojant galimus laureatus, bet daugelis stebėtojų laikėsi nuomonės, kad dar per anksti apdovanoti naująjį JAV lyderį.
„Labai retai žmonės tokiu pačiu mastu kaip Obama yra patraukę pasaulio dėmesį ir suteikę jo žmonėms viltį sulaukti geresnės ateities, – nurodo Nobelio komitetas. – Jo diplomatija grindžiama koncepcija, kad tie, kurie turi vadovauti pasauliui, privalo daryti tai remdamiesi vertybėmis bei nuostatomis, kurios yra bendros daugumai pasaulio gyventojų.“
1906 metais Nobelio taikos premiją gavo JAV prezidentas Theodore'as Rooseveltas, o 1919-aisiais – Woodrow Wilsonas. 2002 metais ši premija buvo paskirta buvusiam JAV prezidentui Jimmy Carteriui, o 2007-aisiais Nobelio taikos premiją pasidalijo buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore'as ir JT kovos su klimato kaita grupė.
Po J.Carterio ir A.Gore'o B.Obama yra trečiasis šį dešimtmetį aukšto rango JAV demokratas, gavęs Nobelio taikos premiją. Ji jam skirta mažiau nei devyni mėnesiai nuo kadencijos pradžios.
B.Obama, pirmasis afroamerikietis JAV prezidento poste, sausio mėnesį pradėjo eiti šias pareigas ir iškart paragino nusiginkluoti, be to, stengėsi atnaujinti įstrigusį Artimųjų Rytų taikos procesą. Jis pritarė naujiems diplomatijos kontaktams su Iranu, Mianmaru bei Šiaurės Korėja ir pademonstravo naują pasiryžimą spręsti didėjančias aplinkosaugos problemas.
B.Obama taip pat vyko į Kairą sakyti svarbios kalbos dėl santykių su islamiškuoju pasauliu, kuriems smarkiai pakenkė prezidento George'o W.Busho įsakymas įsiveržti į Iraką.
Be to, praėjusį mėnesį B.Obama pirmininkavo istoriniam JT Saugumo Tarybos susitikimui, per kurį buvo vienbalsiai patvirtinta JAV parengta rezoliucija su raginimu branduolinių ginklų turinčioms valstybėms atsisakyti savo arsenalo.
Nors B.Obama ir deklaravo ambicingą tarptautinės politikos darbotvarkę, jis kol kas nepasiekė persilaužimo dėl Artimųjų Rytų taikos ar Irano branduolinės programos, be to, susiduria su sunkiu pasirinkimu, kaip tęsti karą Afganistane.
Nobelio komitetas gyrė jo pastangas siekiant dialogo ir akcentavo jo svarbą sprendžiant svarbius nūdienos klausimus, tokius kai nusiginklavimas, klimatas ir žmogaus teisės.
„Dialogui ir deryboms teikiama pirmenybė kaip instrumentams net sunkiausiems tarptautiniams konfliktams išspręsti. Pasaulio be branduolinių ginklų vizija stipriai paskatino derybas dėl nusiginklavimo ir ginklų kontrolės“, – nurodė Komitetas.
„Dėl B.Obamos iniciatyvos JAV dabar atlieka konstruktyvesnį vaidmenį reaguojant į didelius klimato iššūkius, su kuriais susiduria pasaulis, – pažymėjo komitetas ir pridūrė: – Demokratija ir žmogaus teisės turi būti stiprinamos.“
Michailas Gorbačiovas, paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis, kuris taip pat yra Nobelio taikos premijos laureatas, sakė: „Aš džiaugiuosi. Tai, ką Obama padarė savo prezidentavimo metu, yra didelis signalas, jis suteikė viltį. Šiais sunkiais laikais žmonės, galintys prisiimti atsakomybę, turintys viziją, įsipareigojimą ir politinę valią, turėtų būti remiami.“
Tačiau kai kurių arabų ir musulmonų reakcija buvo labai kritiška.
„Tai, kad Obama laimėjo šią premiją, rodo, jog šios premijos yra politinės, nelemiamos patikimumo, vertybių ir moralės principų, – sakė Islamo džihado lyderis Khaledas al Batshas. – Kodėl Obamai reikėjo duoti taikos premiją, kai jo šalis turi didžiausią branduolinį arsenalą Žemėje, o jos kariai toliau lieja nekaltųjų kraują Irake ir Afganistane?“
Padienis darbininkas iš Bagdado Issamas al Khazraji sakė: „Jis nenusipelno šios premijos. Visos šitos problemos – Irakas, Afganistanas – neišspręstos... „Permainų“ žmogus kol kas nieko nepakeitė.“
Nobelio komitetas šiemet gavo rekordiškai daug – 205 nominacijų taikos premijai.
1895 metais parašytame testamente Alfredas Nobelis nurodė, kad taikos premija turėtų būti skiriama „žmogui, kuris padarys daugiausia ar geriausią darbą dėl valstybių brolybės, už armijų naikinimą ar mažinimą ir už taikos kongresų rengimą bei skatinimą“.
A.Nobelio valia taikos premiją, ne taip kaip kitas, Švedijos institucijų skiriamas Nobelio premijas, skiria Norvegijos parlamento išrinktas penkių narių komitetas. Švedija ir Norvegija A.Nobelio laikais buvo viena karalystė.
Nobelio taikos premija, kurią sudaro 10 mln. Švedijos kronų (3,35 mln. litų), bus įteikta gruodžio 10 dieną Osle.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija buvo apdovanotas buvęs Suomijos prezidentas Martti Ahtisaari už ilgametį tarpininkavimą dėl taikos įvairiuose pasaulio regionuose, įskaitant Indoneziją ir Kosovą.
