Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas po Arabų pavasario revoliucijos 2010-2011 metais atvėrė kelią į taikų dialogą tarp piliečių.
Norvegijos Nobelio komitetas prestižinį apdovanojimą jiems suteikė „už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais“.
BREAKING NEWS The 2015 Peace #NobelPrize is awarded to the National Dialogue Quartet in Tunisia pic.twitter.com/3O9jzwBK08
— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 9, 2015
Dėmesio centre buvo migrantų krizė
Nuo migrantų krizės iki branduolinės energetikos priešininkų – toks spektras temų buvo aptariamas spėliojant, kam penktadienį atiteks šių metų Nobelio taikos premija, o tarp galimų pretendentų minėtos ir tokios įtakingos politinės figūros kaip Angela Merkel bei Johnas Kerry. Visgi Nobelio taikos premiją skiriantis komitetas nusprendė, kad šįkart premija turėtų būti skirta susivienijimui, kuris siekia susitarimo Tunise.
Taikos premija, vienintelė iš šešių Nobelio apdovanojimų, kurios laureatas paskelbiamas ne Stokholme, bet Osle, tradiciškai sulaukia daugiausiai dėmesio ir pakursto daugiausiai spėlionių.
Šiųmečiame sąraše buvo net 273 pavardės, tiesa, penkiomis mažiau nei praėjusių metų sąraše, kuris buvo rekordinio ilgio.
Dalis ekspertų mano, kad šis garbingas apdovanojimas turėtų atitekti tiems, kurie stengiasi sušvelninti migrantų krizę.
Dalis ekspertų manė, kad šis garbingas apdovanojimas turėtų atitekti tiems, kurie stengiasi sušvelninti migrantų krizę, per kurią, bėgdami nuo karo bei skurdo Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, į Europą atvyko daugiau nei 630 tūkst. žmonių, o jų antplūdis tapo sunkiai pakeliama našta net turtingosioms Senojo žemyno valstybėms.
Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) direktorius Kristianas Bergas Harpvikenas – vienas iš kelių analitikų, skelbiančių potencialių laureatų sąrašus, teigė, kad Vokietijos kanclerė A.Merkel yra akivaizdus pasirinkimas.
„Manau, Europos pabėgėlių krizė ar, galbūt turėtume sakyti, pasaulinė pabėgėlių krizė – nes esama analogiškai dramatiškos pabėgėlių krizės didelėje dalyje Rytų Azijos – yra tai, kas šįmet turėtų atkreipti komiteto dėmesį“, – sakė K.B.Harpvikenas per spaudos konferenciją Osle.
„A.Merkel iš tiesų prisiėmė moralinę lyderystę ir visiškai pakeitė debatų dėl pabėgėlių problemų Europos kontekste kursą“, – pridūrė jis.
„Nusipelnė labiau už B.Obamą“
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, paklaustas apie A.Merkel galimybes laimėti premiją, nevyniojo žodžių į vatą.
„Bet kokiu atveju ji jos nusipelnė labiau už Baracką Obamą“, – sakė J.-C.Junckeris, turėdamas galvoje itin prieštaringų vertinimų sulaukusį Nobelio komiteto sprendimą 2009 metais Taikos premiją skirti pirmus metus prezidento pareigas einančiam politikui, dar nepasiekusiam jokių reikšmingų laimėjimų.
Portalas Nobeliana.com, vadovaujamas iškilių norvegų Nobelio premijos istorikų, tarp galimų A.Merkel konkurentų minėjo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR), kuris jau dukart – 1954 ir 1981 metais – laimėjo šį apdovanojimą, bei Eritrėjos katalikų kunigą Mussie Zerai, padedantį gelbėti migrantus, Viduržemio jūra mėginančius pasiekti Europą.
Tačiau likus mažiau nei parai iki laureato paskelbimo Nobeliana.com savo favoritais įvardijo du senyvo amžiaus japonus, išgyvenusius 1945-ųjų Hirošimos ir Nagasakio atominį bombardavimą, taip pat ICAN – pasaulinę organizaciją „Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą“ (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons).
„Pasauliui vėl turi būti priminta apie fatališkas branduolinių ginklų pasekmes“, – rašoma tinklalapyje, kuriame labiausiai tikėtinais premijos laureatais įvardinti 83 metų Setsuko Thurlow ir 86 metų Sumiteru Taniguchi.
