„Europa išgyvena sunkų periodą“, – sausakimšoje spaudos konferencijoje apdovanojimo įteikimo ceremonijos išvakarėse sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.
„Mes sunkiai dirbame, bendrai kaip sąjunga ir visose atskirose šalyse, kad įveiktume šias problemas“, – sakė jis ir pridūrė: „Esu tikras, kad mums pavyks. Iš netikrumo ir recesijos pakilsime stipresni nei anksčiau“.
H.Van Rompuy kalbėjo euroskeptiškai Norvegijai, šaliai, kuri atkakliai atsisako įstoti į Bendriją.
H.Van Rompuy kalbėjo euroskeptiškai Norvegijai, šaliai, kuri atkakliai atsisako įstoti į Bendriją.
Protestams ir darbo vietų mažėjimui traumuojant Europą po trejų metų skaudžios ekonominės krizės, Nobelio komitetas buvo kritikuojamas dėl savo sprendimo apdovanoti ES už tai, kad ji kariaujantį žemyną pavertė taikiu žemynu.
Tačiau Nobelio komiteto pirmininkas, aktyvus proeuropietis Thorbjoernas Jaglandas, teisino tokį sprendimą tuo, kad Europoje nėra tokio masto konfliktų, kaip du 20-ojo amžiaus pasauliniai karai.
„Ginčai ir dramos niekada nenuvedė prie karo. Priešingai, jie vedė prie kompromisų“, – sakė jis.
Tačiau akcentuodami didėjančią įtampą, kai ES išgyvena didžiausią per 60 metų krizę, keli lyderiai, tarp jų – Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pirmadienio ceremonijoje nedalyvaus.
„Norime, kad Europa vėl taptų vilties simboliu“, – pridūrė H.Van Rompuy.
H.Van Rompuy drauge su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu į apsnigtą Oslą atskrido atsiimti prestižinės premijos 27 valstybių bloko vardu.
Tačiau krizė kenkia solidarumui Europos Sąjungoje. Dar praėjusį mėnesį žlugo pastangos susitarti dėl naujo biudžeto keleriems metams – nesutariant turtingoms Šiaurės Europos šalims ir sunkumus išgyvenančioms Pietų Europos ekonomikoms.
O didėjant nedarbui, didėja ir parama nacionalistiniams bei ksenofobiniams judėjimams.
Graikijoje, kur darbo neturi ketvirtadalis žmonių, ir Ispanijoje, kur bedarbiai yra pusė jaunesnių nei 25 metų žmonių, vis garsiau kalbama apie „prarastąją kartą“.
Graikijoje, kur darbo neturi ketvirtadalis žmonių, ir Ispanijoje, kur bedarbiai yra pusė jaunesnių nei 25 metų žmonių, vis garsiau kalbama apie „prarastąją kartą“.
„Ši precedento neturinti finansinė krizė rodo, kad nesame visiškai pasirengę dorotis su tokio masto krize“, – pripažino J.M.Barroso.
Tačiau atsakymas, pasak jo, yra glaudesnė sąjunga. „Visi žingsniai buvo už didesnę integraciją, ne mažesnę“, – sakė jis.
Be to, jis tikisi, kad susitarimas bus pasiektas per viršūnių susitikimą kitą savaitę, vos keturios dienos po Nobelio taikos premijos įteikimo. Tame susitikime bus tariamasi dėl 17 euro zonos valstybių bankinės sąjungos įsteigimo – tai būtų pirmasis žingsnis glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos link.
Ceremonijoje Osle dalyvaus „didžiojo dvejeto“ – Prancūzijos ir Vokietijos – lyderiai Francois Hollande'as ir Angela Merkel.
Tačiau šių dviejų lyderių santykiai yra komplikuoti, o jų nesutarimai trukdo sudaryti bankinę sąjungą.
Girdamas bloko indėlį į demokratijos stiprinimą pusei milijardo žmonių, kurių kai kurie tik neseniai nusikratė autoritariškų režimų, J.M.Barroso sakė, kad „ateinančius 60 metų Europa privalo vadovauti pasauliniam taikos siekiui“.
Tuo tarpu kitais metais blokas rengiasi dar labiau išsiplėsti – 28-ąja savo nare priimti Kroatiją.
Europos Parlamento pirmininkas M.Shulzas, vokiečių socialistas, sakė, kad šis apdovanojimas turi būti „perspėjimas, pavojaus signalas“, raginantis laikytis bloko įkūrėjų idealų, iškeltų po Antrojo pasaulinio karo.
