Toks pareiškimas yra gana neįprastas žingsnis šio apdovanojimo laureatui.
„Kai manęs kas nors klausia, kaip sustabdyti šiuos jau ilgai vykdomus nusikaltimus okupuotose teritorijose, galiu atsakyti tik: „Suteikite Ukrainai ginklų šioms teritorijoms išvaduoti“, – naujienų agentūrai AFP Stokholme pirmadienį sakė ukrainietė Oleksandra Matvijčuk, žmogaus teisių srities teisininkė, vadovaujanti Kyjive įsikūrusiam „Pilietinių laisvių centrui“.
„Man tai keista situacija ir aiškus ženklas, kad kažkas negerai su visa tarptautine sistema, kai žmogaus teisių srities teisininkas prašo oro gynybos sistemų“, – pareiškė ji.
Tačiau, pasak jos, „turime užkirsti kelią naujai žalai ypatingos svarbos civilinei infrastruktūrai“.
„Mums reikia oro gynybos sistemų. Mums reikia ir kitų karinių priemonių, kurios mums padėtų apsaugoti mūsų dangų“, – pridūrė organizacijos direktorė.
O.Matvijčuk teigė, kad tarptautinė teisė – jos įprastas ginklas ginant žmogaus teises – nebėra veiksminga.
„Dabar neturiu jokios teisinės priemonės, galinčios sustabdyti Rusijos žiaurumus, nes Rusija viešai ignoruoja tarptautinę teisę ir visus tarptautinių organizacijų sprendimus“, – sakė 39 metų moteris.
Ukrainai taip pat reikia skubios humanitarinės pagalbos, kad šalis galėtų „ištverti šią labai sunkią žiemą“, teigė ji ir pridūrė, kad savo namuose Kyjive ką tik praleido daugiau nei tris paras be elektros ir šildymo.
„Pilietinių laisvių centrui“, kartu su Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“, Nobelio taikos premija buvo paskirta už jų „išskirtines pastangas fiksuojant karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia“.
„Kam?“
O.Matvijčuk teigė, kad 2007 metais įkurta organizacija dabar siekia „ambicingo tikslo užfiksuoti kiekvieną karo nusikaltimą“, įvykdytą Ukrainos teritorijoje.
„Dabar turime duomenų bazę, kurioje yra daugiau kaip 24 tūkst. karo nusikaltimų epizodų“, – sakė ji.
„Mes fiksuojame žmonių skausmą, o tai labai sunku“, – aiškino teisių gynėja.
Ji taip pat apgailestavo dėl to, ką pavadino „atsakomybės spraga“, nes nacionalinė teisinė sistema perkrauta, o Tarptautinis baudžiamasis teismas tiria tik „atrinktas bylas“.
„Klausimas, kurį sau užduodu, yra toks: „Kam mes fiksuojame visus šiuos karo nusikaltimus?“, – sakė O.Matvijčuk.
„Kas suteiks teisingumo galimybę šimtams tūkstančių karo nusikaltimų aukų?“ – klausė ji ir pabrėžė, kad šis jos klausimas nėra retorinis.
O.Matvijčuk teigimu, „karas pavertė žmones skaičiais“, o žiaurumų mastas tapo nebepakeliamas.
„Turime grąžinti žmonėms jų vardus ir tai gali padaryti tik teisingumas“, – sakė ji.
Taikos premija bus įteikta per iškilmingą ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną – 1896 metais šią dieną mirė premijos steigėjas, švedų išradėjas ir filantropas Alfredas Nobelis.
