Nobelio taikos premijos laureatais tapo baltarusis Alesis Bialiackis ir dvi organizacijos

Norvegijos Nobelio komiteto nariai 2022-ųjų taikos premiją skyrė baltarusiui Alesiui Bialiackiui, kuris yra kalinamas Baltarusijoje. Laureatais taip pat tapo dvi žmogaus teisių gynimo organizacijos Rusijoje ir Ukrainoje.

Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei.

„Jie daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“, – sakoma pranešime.

„Jie dėjo daug pastangų, kad užfiksuotų karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. Kartu jie įrodo pilietinės visuomenės svarbą taikai ir demokratijai“, – priduriama jame.

„Skirdamas 2022 metų Nobelio taikos premiją Alesiui Bialiackiui, organizacijai „Memorial“ ir Pilietinių laisvių centrui, Norvegijos Nobelio komitetas nori pagerbti tris iškilius žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sambūvio gynėjus kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“, – pabrėžiama pranešime žiniasklaidai.

„Šių metų laureatai, nuosekliai pasisakydami už humanistines vertybes, antimilitarizmą ir teisės principus, atgaivino ir pagerbė Alfredo Nobelio taikos ir tautų brolybės viziją – viziją, kurios šiandien pasauliui labiausiai reikia“, – sakoma jame.

A.Bialiackis yra Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovas. Jis buvo sulaikytas Baltarusijoje 2021-ųjų liepą ir šiuo metu laikomas kalėjime.

„Viasna“ buvo įkurta 1996 metais, siekiant padėti politinių kalinių šeimoms.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą.

„Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Nobelio taikos premija taip pat skirta Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.

Garsiausia Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ valdžios nurodymu buvo uždaryta 2021-ųjų gruodį. Anksčiau jai buvo suteiktas „užsienio agento“ statusas.

Šiemet buvo spėliojama, kad komitetas, skelbdamas Nobelio taikos premijos laureatus, šįkart gali pasinaudoti galimybe paskelbti pavojaus signalą dėl karo Ukrainoje ar klimato kaitos.

Ekspertai nesutarė, kam bus įteiktas apdovanojimas.

Vienos stovyklos nuomone, šiais metais pagerbta turėjo būti kritika, skirta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už invaziją į Ukrainą.

Kita barikadų pusė tikėjo, jog premija šiemet bus susijusi su būtinybe skubiai ieškoti būdų kovai su visuotiniu atšilimu.

Visgi neatmetama buvo ir staigmenos tikimybė. Manyta, kad galbūt penki Norvegijos Nobelio komiteto nariai nustebins ekspertus visiškai kitokiu pasirinkimu. Šiemet iš viso gautos kol kas itin įslaptintos 343 paraiškos.

Oslo Taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalas premijos teikimo išvakarėse teigė, jog šios prestižinės premijos laureatais abu kartu turėtų tapti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir kalėjime dienas leidžiantis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.

„Abu jie yra pagrindiniai taikios demokratijos propaguotojai savo šalyse, – sakė jis. – Ir A.Navalnas ir S.Cichanouskaja taip pat yra labai stiprūs karo prieš Ukrainą priešininkai.“

Prestižinę Nobelio premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų). Nobelio taikos premija tradiciškai teikiama Norvegijos sostinėje gruodžio mėnesį.