„Normandijos ketverto“ diplomatijos vadovų derybos baigėsi be didesnės pažangos

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį aptarė taikos siekį Rytų Ukrainoje, tačiau didesnės pažangos nepasiekė, o derybų procesą apsunkino ir apribojimai dėl koronaviruso. Keturių šalių, vadinamojo „Normandijos ketverto“, diplomatijos vadovai surengė derybas vaizdo ryšiu, nes planus susitikti realybėje sujaukė koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemija.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Derybos dėl šešerius metus besitęsiančio konflikto tarp Kijevo pajėgų ir Maskvos remiamų prorusiškų separatistų Donbase įvyko po pernai gruodį surengto viršūnių susitikimo, per kurį Rusija ir Ukraina sutarė dėl ugnies nutraukimo ir pajėgų atitraukimo.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad paliaubų režimo nesilaikoma, ir tvirtino, kad Donbase esama civilių aukų.

„Šiandien paraginome Kijevą, Donecką ir Luhanską imtis papildomų priemonių paliauboms palaikyti“, – keturšales derybas per spaudos konferenciją komentavo S.Lavrovas.

Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų kilo 2014 metais. Per jį žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

Separatistai perėmė Donecko ir Luhansko regionų kontrolę netrukus po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Padėtį ties kontakto linija stebi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbuotojai, kurie yra pranešę apie besitęsiantį apšaudymą.

Stebėtojai taip pat praneša, kad nuo kovo pabaigos jiems nebuvo leista patekti į separatistinius regionus Rytų Ukrainoje dėl koronaviruso apribojimų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pabrėžė, kad suteikti stebėtojams prieigą yra „būtina“ ir kad COVID-19 neturėtų būti „piktnaudžiaujama kaip argumentu kenkiant ESBO veiklai“.

„Akivaizdu, kad pandemija nepadėjo lengviau įgyvendinti dalykų, dėl kurių susitarta, tačiau tai neturėtų būti pasiteisinimas“, jei neatliekami įmanomi veiksmai, sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo išspręsti konfliktą, o po gruodžio mėnesio viršūnių susitikimo pasirodė keletas deeskalavimo ženklų, pavyzdžiui, buvo surengta keletas kalinių mainų.

Tačiau Maskva ir Kijevas ketvirtadienį ir toliau svaidėsi kaltinimais: S.Lavrovas tvirtino, kad Kijevas „vengia tiesioginio dialogo su Donecku ir Luhansku“, o Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu pareiškė, kad Kijevas nesileis į dialogą su „nelegaliomis grupuotėmis“ ir apkaltino Maskvą nesilaikant savo pačios pažadų.

„Tačiau privalome ir toliau dirbti, – kalbėjo D.Kuleba. – Turime eiti į priekį, nes neturime jokios kitos Rusijos; turime tik šitą Rusiją, ir privalome tęsti dialogą, kad sustabdytume Rusijos agresiją.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų