„Osle Talibanas susitiks su Norvegijos valdžios atstovais ir pareigūnais iš virtinės šalių sąjungininkių“, – sakoma ministerijos pranešime.
Vizitas planuojamas nuo sekmadienio iki antradienio.
Ministerija nepatikslino, kokios sąjungininkės dalyvaus, tačiau norvegų laikraštis VG nurodė, kad bus atstovų iš Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinių Valstijų.
„Esame labai susirūpinę dėl sunkios padėties Afganistane, kur milijonai žmonių susiduria su didžiule humanitarine katastrofa“, – sakė norvegų užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.
„Siekiant padėti civiliams Afganistano gyventojams, labai svarbu, kad tiek tarptautinė bendrija, tiek afganistaniečiai iš įvairių visuomenės grupių įsitrauktų į dialogą su Talibanu“, – sakė ji.
Pabrėžusi, kad Norvegija „aiškiai išdėstys savo lūkesčius“, ypač dėl „mergaičių švietimo ir žmogaus teisių“, A.Huitfeldt sakė, kad šis susitikimas nereikš „Talibano legitimizavimo ar pripažinimo“.
„Tačiau mes turime kalbėtis su tos šalies de facto valdžia. Negalime leisti, kad politinė situacija dar pablogintų humanitarinę katastrofą“, – sakė Norvegijos diplomatijos vadovė.
Talibanas sugrįžo į valdžią Afganistane pernai rugpjūtį, iš šalies po dviejų dešimtmečių pasitraukus tarptautinėms pajėgoms. Ankstesnis talibų režimas buvo nuverstas per JAV vadovautą invaziją 2001 metais, surengtą po Rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose.
Nuo rugpjūčio humanitarinė padėtis Afganistane drastiškai pablogėjo. Buvo sustabdytas humanitarinės pagalbos teikimas, o Jungtinės Valstijos įšaldė 9,5 mlrd. JAV dolerių (8,4 mlrd. eurų) vertės Afganistano centriniam bankui priklausančio turto.
Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu badas gresia 55 proc. Afganistano populiacijos – 23 mln. žmonių, o humanitarinei krizei spręsti šįmet reikia 5 mlrd. JAV dolerių.
