Puolimas buvo aptiktas rugpjūtį – tąsyk Norvegija pranešė, kad įsilaužėliai atakavo parlamento elektroninio pašto sistemą ir įgijo prieigą prie kai kurių įstatymų leidėjų žinučių.
„Remiantis vyriausybės turima informacija, manome, kad už šiuos veiksmus atsakinga Rusija“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Ine Eriksen Soreide pareiškime.
Užsienio reikalų ministerija nepatikslino, kokia informacija nulėmė šią išvadą, bet paragino šalies bendroves laikytis kibernetinės saugos taisyklių.
„Šis incidentas labai rimtas, paveikęs mūsų svarbiausią demokratijos instituciją“, – pabrėžė diplomatijos vadovė.
Vasarį paskelbtoje metinėje grėsmių vertinimo ataskaitoje Norvegijos kontržvalgybos agentūra PST perspėjo dėl „kompiuterinių tinklų operacijų“, keliančių „Norvegijai nuolatinę ir ilgalaikę grėsmę“.
2018 metais ši NATO narė areštavo Rusijos pilietį, įtariamą rinkus informaciją apie parlamento interneto tinklą. Vis dėlto pritrūkus įrodymų šis vyras po kelių savaičių buvo paleistas.
Abi šalys, turinčios bendrą dieną Arktyje, anksčiau palaikė gana gerus ryšius, bet po Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos įtampa tarp Oslo ir Maskvos padidėjo.