Buvęs Norvegijos pasienio inspektorius F.Bergas į Kirkeneso miestą, kuriame gyveno prieš įkalinimą, grįš Rusijos Lefortovo kalėjime praleidęs dvejus metus.
Newsinenglish.no rašo, kad Kirkeneso miesto gyventojų ir Norvegijos žvalgybos tarnybos „Etterretningstjenesten“ pareigūnų emocijos gali būti įvairios: nuo užuojautos iki kaltinimų išdavyste.
„Manau, jis grįš namo tiek į šilumą, tiek į šaltuką“, – laikraščiui „Dagsavisen“ praeitą savaitgalį sakė vienas F.Bergo pažįstamas iš Kirkeneso.
F.Bergas Maskvoje buvo sulaikytas 2017 metais. Šiemet jam buvo paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė dėl šnipinėjimo. Norvegų šnipui malonę suteikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Norvegas laisvę atgavo per Lietuvos ir Rusijos šnipų mainus. F.Bergą ir Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį bei Arstidą Tamošaitį Rusija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi perdavė Lietuvai penktadienio vidurdienį.
Lietuva savo ruožtu perdavė Rusijai du dėl šnipinėjimo nuteistus Rusijos piliečius Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką.
Newsinenglish.no pažymi, kad anksčiau nesutikusi komentuoti F.Bergo bylos, Norvegijos premjerė Erna Solberg praeitą savaitę lankėsi Lietuvoje. Pasak norvegų komentatorių, toks vizitas – ne atsitiktinumas.
Naujienų agentūra NTB praneša, kad F.Bergo žmona Anita ir dukra Christina penktadienį buvo Osle, tačiau atsisakė pateikti detalesnių komentarų.
„Esame labai laimingos“, – norvegų laikraščiui „VG“ sakė Ch.Berg.
Atsakomybę turi prisiimti žvalgyba?
F.Bergo šeima ir draugai anksčiau skundėsi, kad jis kaip šnipas „buvo išmestas vilkams“'. Savo ruožtu gerų Norvegijos santykių su Rusija šalininkai yra nepatenkinti, kad šiuos santykius siekęs gerinti pasienietis buvo užverbuotas.
F.Bergas teisme Maskvoje teigė jaučiąs, kad juo buvo pasinaudota. Jis neigė kaltinimus šnipinėjimu, tačiau pripažino bendradarbiavęs su Norvegijos žvalgyba ir vykęs į Rusiją kaip kurjeris.
Remiantis kaltinimo versija, norvegas rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus. Kaltintojai tvirtino, kad F.Bergas už piniginį atlygį bendradarbiavo su Norvegijos žvalgybos tarnyba.
Laikraščio „Dagsavisen“ politikos redaktorius Larsas Westas Johnsenas rašė, kad „Bergo reakcija į areštą ir įkalinimą yra suprantama, tačiau iš principo – nelojali“.
„Jis taip pat patvirtino norvegų pareigūno tapatybę. Bergas nėra populiarus žmogus tuose sluoksniuose“, – rašė L.W.Johnsenas.
Newsinenglish.no praneša, esą šalyje tvyro nepasitenkinimas dėl aktyvaus „Etterretningstjenesten“ vykdomo šnipų verbavimo ir to, kaip liūdnai gali baigtis tokia veikla.
Laikraštis „Aftenposten“ neseniai rašė, kad Norvegijos žvalgyba ir F.Bergas papuolė į klasikinius šnipų spąstus.
Jau nebeegzistuojančiam žvalgybos padaliniui vadovavęs Ola Kaldageris pavadino „Etterretningstjenesten“ „neįtikėtinai mėgėjiška“. Jis laikraščiui „Dagsavisen“ sakė, kad D.Bergo įkalinimas ir visa nesėkminga operacija „sukrėtė organizaciją“.
Haraldas Stanghelle laikraštyje „Aftenposten“ tikino, kad F.Bergas turėtų būti laikomas „nacionaliniu didvyriu“ už tai, kad atliko vieną rizikingiausių užduočių: veikė kaip kurjeris priešininko teritorijoje.
Buvęs politikos redaktorius Haraldas Stanghelle laikraštyje „Aftenposten“ tikino, kad F.Bergas turėtų būti laikomas „nacionaliniu didvyriu“ už tai, kad atliko vieną rizikingiausių užduočių: veikė kaip kurjeris priešininko teritorijoje.
Pasak H.Stanghelle, „Etterretningstjenesten“ turi prisiimti atsakomybę už F.Bergą ir nesugebėjimą atpažinti paspęstų spąstų.
„Jei Norvegija vykdo šnipinėjimą Rusijos teritorijoje, turime būti geresni tai darydami, nei, kaip rodo Bergo atvejis, esame“, – rašė H.Stanghelle.
Pasak apžvalgininko, F.Bergas pažeidė slaptosios operacijos, kurioje dalyvavo, konfidencialumą. Esą tai nepriimtina šnipų pasaulyje. Vis dėlto, rašo H.Stanghelle, „Frode Bergas neturėtų tapti atpirkimo ožiu dėl visiškai nesėkmingos operacijos“.
Esą jis grįžęs į Kirkenesą ir Oslą turėtų būti pasitiktas „supratingai, kilniai ir išmintingai“.
Newsinenglish.no rašo, esą tikimasi, kad F.Bergas iš Norvegijos reikalaus kompensacijos už dvejus Rusijos kalėjime praleistus metus. Jo advokatai jau užsiminė, kad F.Bergas tai darys greitu metu.
Norvegijos užsienio reikalų ministrė Ine Eriksen Søreide pripažino, kad laikas kalėjime „buvo sunki našta Frodei Bergui ir jo artimiesiems“. Ji tikino, kad ministerija „sistemingai dirbo“, jog F.Bergas būtų išlaisvintas.
Dėkojo Gitanui Nausėdai
Į Norvegiją grįžęs F.Bergas dėkojo prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Dėkoju daugeliui žmonių už paramą per šiuos dvejus metus, o ypač – savo šeimai, ji buvo neįtikėtinai stipri. Taip pat reiškiu ypatingą padėką Lietuvos prezidentui, kurio pastangos padėjo surengti šiandienos mainus Lietuvos ir Rusijos pasienyje“, – sako F.Bergas penktadienio vakarą išplatintame vaizdo įraše, paskelbtame jo advokato „Facebook“ paskyroje.
F.Bergas teigia, kad dveji metai sulaikymo Rusijos Lefortovo kalėjime išvargino tiek jį, tiek ir jo šeimą. Artimiausiu metu jis planuoja surengti spaudos konferenciją.
Norvegijos premjerė Erna Solberg penktadienį padėkojo Lietuvos prezidentui G.Nausėdai, kad padėjo susigrąžinti F.Bergą. Ji Lietuvą pavadino „puikia sąjungininke ir tikra drauge“, ir pridūrė, kad Norvegija išliks dėkinga.
