Centro partijos pasitraukimas, likus vos septyniems mėnesiams iki parlamento rinkimų, dar labiau susilpnino centro kairiųjų vyriausybę, kuri parlamente jau ir taip sudaro mažumą.
Darbo partija toliau valdys viena, nes pagal Norvegijos politinę sistemą negalima paleisti parlamento ir surengti naujų rinkimų.
Centro partija, nedidelė euroskeptiška politinė jėga, ginanti kaimo gyventojų interesus, prieštarauja trijų direktyvų iš ketvirtojo Europos energetikos paketo įgyvendinimui.
Ji paragino „sustiprinti valstybinę kontrolę“ dėl esą disfunkcinės Europos elektros energijos rinkos.
Norvegija nėra ES narė, tačiau turi galimybę patekti į jos vidaus rinką, priklausydama Europos ekonominei erdvei (EEE), todėl privalo taikyti daugelį europinių reglamentų.
Darbo partija teigė, kad direktyvos yra naudingos Norvegijos įmonėms ir neturės jokio poveikio elektros energijos kainoms, taip pat nelems suvereniteto perdavimo Briuseliui.
J. G. Store teigė, kad direktyvų įgyvendinimas taip pat sustiprins Oslo ryšius su Briuseliu, po amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus išaugus grėsmei dėl ES ir JAV prekybos karo.
Norvegija, kuri beveik 70 proc. savo prekių eksportuoja į ES, baiminasi, kad jos verslai gali nukentėti, jei blokas įves muitus prekybai.
Šios trys direktyvos yra ES paketo „Švari energija visiems europiečiams“ dalis ir yra susijusios su atsinaujinančiąja energija, bendru energijos vartojimo efektyvumu ir energijos vartojimo efektyvumu pastatuose.
Politikos ekspertų nuomone, Centro partija, kuri turi menką pasitikėjimą visuomenės nuomonės apklausose, šią strategiją pasirinko, norėdama padidinti savo populiarumą prieš rinkimus, o J. G. Store įžvelgė galimybę užgniaužti opoziciją savo partijoje, kuri taip pat atsilieka apklausose.
Norvegijoje parlamento rinkimai vyks rugsėjo 8 dieną.