Didžiulio žiniasklaidos dėmesio sulaukęs Oslo apygardos teismo posėdis, per kurį bus imtasi sustiprintų saugumo priemonių, prasidėjo 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku.
Tikimasi, kad pirmąją bylos nagrinėjimo dieną daugiausia dėmesio bus skirta kaltinimų peržvelgimui ir techninėms procedūroms, taip pat A.B.Breiviko pareiškimui.
Nors kaltinamasis prisipažino įvykdęs daugiausia gyvybių po Antrojo pasaulinio karo nusinešusias atakas Norvegijoje, jo advokatai sako, kad A.B.Breivikas padarys kaltės nepripažinimo pareiškimą.
A.B.Breivikas savo veiksmus laiko „žiauriais, bet būtinais“ ir tvirtina veikęs vienas, gindamasis nuo „valstybės išdavikų“, atvėrusių Norvegiją multikultūralizmui ir sudariusių sąlygas „musulmonų invazijai“ į Europą.
Pagrindinis klausimas per 10 savaičių truksiantį bylos nagrinėjimą – ar A.B.Breivikas yra pakaltinamas ir gali atsakyti už savo veiksmus. Nuo šio klausimo priklausys, ar jis bus pasiųstas į kalėjimą, ar į uždarą psichiatrijos kliniką.
Teismo nurodymu atliktos pirmosios psichiatrinės ekspertizės išvados skelbė, kad A.B.Breiviko psichika sutrikusi, o antrąjį tyrimą vykdę ekspertai buvo priešingos nuomonės.
Liepos 22 dieną aštuoni žmonės žuvo, A.B.Breivikui detonavus sprogmenų prikrautą automobilį prie vyriausybinių pastatų Oslo centre. Viename iš jų įsikūręs Darbo partijos vadovo premjero Jenso Stoltenbergo biuras, tačiau per šią ataką jo ten nebuvo.
Vėliau A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, esančią netoli Oslo. Persirengęs policininku, jis ilgiau nei valandą metodiškai šaudė į šimtus žmonių, susirinkusių į valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą.
Utiojoje jis nušovė 69 žmones, daugiausia paauglius, įstrigusius nedidelėje širdies pavidalo ežero saloje, skalaujamoje ledinio vandens. Ši ataka tapo didžiausiomis kada nors vieno ginkluoto užpuoliko įvykdytomis žudynėmis.
33 metų A.B.Breivikas kaltinamas įvykdęs „teroro aktų“, už kuriuos jam gresia iki 21 metų kalėjimo, nors šis nuosprendis gali būti neribotą laiką pratęstas, jeigu nuteistasis būtų pripažįstamas tebekeliančiu grėsmę visuomenei. Ji taip pat gali būti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką – galbūt visam gyvenimui.
A.B.Breivikas pripažįsta žudęs ir nori būti pripažintas sveiko proto bei atskaitingu už savo veiksmus, kad jo antiislamiška ideologija, išdėstyta 1 500 puslapių manifeste, kurį ekstremistas paskelbė internete prieš pat atakas, būti vertinama rimtai, o ne kaip pamišėlio kliedesiai.
Jis sakė, kad teismo sprendimas pasiųsti jį į psichiatrijos kliniką būtų „blogesnis nei mirtis“.
Per teismą „jis ne vien gins (savo veiksmus), bet taip pat, manau, apgailestaus, kad nežengė dar toliau“, – praeitą savaitę sakė A.B.Breiviko pagrindinis advokatas Geiras Lippestadas.
Tuo tarpu jo advokatė Vibeke Hein Baere sekmadienį televizijai „TV2 Nyhetskanalen“ sakė, kad jos klientas pasiruošęs duoti parodymus procese, kuris turėtų prasidėti antradienį, ir jau ruošia savo kalbos apmatus. Tačiau advokatė tvirtino, kad A.B.Breivikui nebus leista teisme sakyti ideologinių kalbų.
Tačiau teismas uždraudė televizijoms transliuoti kaltinamojo pasisakymą.
Penki teisėjai turės apsvarstyti jiems pateiktų dviejų psichiatrijos ekspertizių, kurių išvados priešingos, ir nuspręsti, ar A.B.Breivikas yra pakaltinamas.
Tikimasi, kad nutartis bus paskelbta liepą.
Šios žudynės sukrėtė šiaip labai ramią Norvegiją, kurioje teikiamos Nobelio taikos premijos, išprovokuodamos jaudinančias nacionalinės vienybės demonstracijas ir gilius apmąstymus dėl trapios pusiausvyros tarp atvirumo bei saugumo.
„Liepos 22-ąją buvo užpulta mūsų demokratija, – premjeras J.Stoltenbergas neseniai sakė naujienų agentūrai NTB. – Todėl dar svarbiau negu bet kada anksčiau pademonstruoti, kad mūsų demokratija ir įstatymo viršenybė veikia.“
Šios bylos mastas dar neturėjo precedento šioje Skandinavijos šalyje.
Kiek anksčiau A.Breivikas yra teigęs, kad pripažintas neveiksniu jaustųsi pažemintas.
Specialiai pritaikytame Oslo apygardos teisme vykstantys posėdžiai tiesiogiai transliuojami 17 regioninių teismo rūmų visoje šalyje, kad juos galėtų stebėti daugiau nei 770 likusių gyvųjų per šiuos išpuolius ir aukų artimųjų, kurie procese dalyvauja kaip ieškovai.
Policija užtvėrė daugelį gatvių aplink teismo rūmus, kuriuos apsiautė žiniasklaidos darbuotojai iš viso pasaulio. Teismo procesą stebės apie 800 žurnalistų, atstovaujančių maždaug 210 žiniasklaidos organizacijų.
Papildyta 11.40 val. Trumpai apsikirpęs šviesiaplaukis A.B.Breivikas pademonstravo ultradešiniųjų aktyvistų pasisveikinimo ženklą, įžengdamas į Oslo apygardos teismo salę.
Policija nuvedė kaltinamąjį, vilkintį tamsų kostiumą, į jo vietą teismo salės priekyje, stebint likusiems gyviems per jo išpuolius žmonėms ir aukų artimiesiems, taip pat šimtams žurnalistų iš viso pasaulio.
Netrukus po to A.B.Breivikas, prisistatęs esantis „rašytojas“, pareiškė teisėjams, kad nepripažįsta teismo teisėtumo.
„Aš nepripažįstu Norvegijos teismo“, – jis sakė savo trumpame pranešime.
Teismo pradžioje prokuroras išvardijo visas A.Breiviko nužudytas aukas, smulkiai nupasakodamas, kaip tai buvo padaryta. Teisiamasis šios informacijos klausėsi šaltakraujiškai. O tą akimirką, kai buvo pasakojama apie 51-erių metų moterį, kuriai po Osle suorganizuoto sprogimo į ausį įsmigo (ir tokiu būdu ją nužudė) 30 cm medžio skeveldra, A.Breivikas ramiai įsipylė vandens ir atsigėrė.
1 500 puslapių manifeste, kurį A.B.Breivikas paskelbė internete prieš pernai liepos 22 dieną įvykdytas atakas, jis aiškino, kad „sveikinimasis ištiesus sugniaužtą kumštį“ yra Tamplierių riterių ordino ženklas.
„Pakelto kumščio saliutą sudaro dešinės rankos pakėlimas sugniaužus kumštį (pageidautina dėvint baltą pirštinę). Sugniaužtas kumštis simbolizuoja jėgą, garbę ir nesitaikstymą su marksistais tironais Europoje, o balta pirštinė simbolizuoja tyrumą, pareigą, giminystę ir kankinystę", – rašė jis.
Papildyta 12.34 val. Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl jam inkriminuojamų "teroro aktų", nulėmusių 77 žmonių žūtį Norvegijoje per dvi atakas pernai liepą.
"Pripažįstu šiuos veiksmus, tačiau ne baudžiamąją kaltę, taip pat pareiškiu, kad ginsiuosi pats", - sakė jis teismui per pirmąjį posėdį dešimt savaičių truksiančiame bylos nagrinėjimo procese.
Teismo pirmininkas pažymėjo, kad kaltinamasis padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą.
Šį pareiškimą A.B.Breivikas paskelbė po to, kai prokurorė Inga Bejer Engh ilgiau nei valandą skaitė kaltinimus, įskaitant dėl "teroro aktų", taip pat išvardijo kiekvieną iš 77 aukų, nurodydama jų mirties priežastis.
A.B.Breivikas pareiškė, kad šios atakos buvo būtinos, kad apsaugotų Norvegiją nuo musulmonų antplūdžio.
A.B.Breivikas pareiškė, kad šios atakos buvo būtinos, kad apsaugotų Norvegiją nuo musulmonų antplūdžio. Jis tvirtina, kad savo taikiniais pasirinkęs vyriausybės būstinę Osle ir valdančiosios partijos jaunimo stovyklą, siekdamas smogti kairiosioms jėgoms, kurias A.B.Breivikas kaltina dėl pernelyg liberalios imigracijos politikos.
Nors Norvegijos įstatymai numato prevencinės savigynos principą, jis netaikytinas A.B.Breiviko byloje, sakė teisės ekspertas Jarlas Borgvinas Doerre, parašęs knygą apie šią koncepciją.
"Akivaizdu, kad taip niekaip nesusiję su prevencine savigyna", - jis aiškno naujienų agentūrai "The Associated Press".
Papildyta 14.20 val. A.B. Breivikas teismui žiūrint jo propagandinį filmuką apsiašarojo.
A.B.Breiviko veidas iš susijaudinimo paraudo, jis šluostėsi ašaras, o jo lūpos drebėjo, kai tas 12 minučių filmukas, kurį jis internete paskelbė išpuolių dieną, buvo rodomas dideliame ekrane teismo salėje.
