Tūkstančiai norvegų, susirinkusių sostinės centre su gėlių puokštėmis rankose, sukrečiamai demonstravo sielvartą ir solidarumą, ir netgi A.Behringo Breiviko tėvas sakė trokštantis, kad jo sūnus verčiau būtų nusižudęs, o ne žudęs kitus.
A.Behringas Breivikas tikėjosi, kad pirmasis teismo posėdis taps tribūna, iš kurios jis galės paaiškinti savo veiksmus visuomenei, tačiau teisėjas nusprendė, kad posėdis vyks už uždarų durų, taip pat atmetė įtariamojo prašymą leisti jam teismo salėje vilkėti uniformą.
Teisėjas Kimas Hegeris nesuteikė galimybės A.Behringui Breivikui viešai išdėstyti savo ekstremistinių pažiūrų, taip pat nurodė atskirti jį nuo pasaulio aštuonioms savaitėms be teisės susirašinėti, taip pat uždraudžiant bet kokius kontaktus su lankytojais arba žiniasklaida.
Prokurorams tiriant bylas Norvegijoje, kaltinamieji paprastai kas keturias savaites stoja prieš teismą, kuris sprendžia, ar pratęsti jų sulaikymą. Tačiau tiriant itin sudėtingas bylas, kai kada skiriamas ilgesnis kardomasis areštas.
Po šio posėdžio teisėjas sakė žurnalistams, kad save kryžininku vadinantis įtariamasis sakė teismui norintis nutraukti musulmonų vykdomą Europos kolonizaciją.
„Per šią operaciją siekta ne nužudyti kiek galima daugiau žmonių, tačiau pasiųsti stiprų signalą, kurio nebūtų galima klaidingai suprasti: jeigu (valdančioji) Darbo partija toliau tęs savo ideologinį melą, griaus norvegų kultūrą ir masiškai importuos musulmonus, jie privalės prisiimti atsakomybę už šią išdavystę“, – įtariamojo žodžiai buvo cituojami teismo dokumentuose.
A.Behringas Breivikas tvirtino, jog šiomis žudynėmis siekė, kad žmonės atsibustų ir suvoktų šias problemas.
Šie išpuoliai taip pat turėjo tapti „reklama“ jo 1 500 puslapių manifestui, kuriame šis 32 metų vyras teigė esantis vienas iš maždaug 80 „kankinių vienišių“, užverbuotų Vakarų Europoje versti vyriausybes, toleruojančias islamą.
Savo traktate jis nurodė, jog buvo pakviestas prisidėti prie uolių „antidžihadistų“ grupuotės, kurios nariai esą rengdavo susitikimus Londone ir Baltijos šalyse.
A.Behringas Breivikas teigia, kad šios grupuotės nariai galiausiai nutarė nebepalaikyti ryšių vieni su kitais ir savarankiškai planuoti „pasipriešinimą“.
Jis taip pat pabrėžė, kad šios atakos nebus vykdomos viena po kitos.
„Turėtume vengti tuojau pat imtis pakartotinių atakų, nes tai nuslopins ankstesnių išpuolių sukrečiamąjį poveikį. Viena didelė sėkminga ataka kas 5–12 metų būtų optimalu“, – rašo A.Behringas Breivikas.
Įtariamasis taip pat užsiminė teisėjui, jog turėjo bendrininkų, kurie tebėra laisvėje.
„Sprendžiant pagal įtariamojo aiškinimus policijai ir šiandien per teismo posėdį, jis padarė pareiškimų, kuriuos reikia papildomai ištirti – tarp jų pareiškimą apie „dvi kitas kuopeles mūsų organizacijoje“, – sakė teisėjas.
Prokuroras Christianas Hatlo vėliau atskleidė, jog A.Behringas Breivikas teigė esantis „pasiruošęs likusį savo gyvenimą praleisti kalėjime“.
Nors „kaltinamasis pripažino konkrečias (išpuolių) aplinkybes, jis nepadarė kaltės pripažinimo pareiškimo“, – nurodė teisėjas.
40 minučių trukęs A.Behringo Breiviko teismo posėdis įvyko po to, kai Norvegija ir jos kaimynės pastarosios tragedijos aukas pagerbė visuotine tylos minute.
Tačiau ši ceremonija nublanko prieš vakare surengtą budėjimą, kai daugybė žmonių užplūdo Oslo centrą ir sutrikdė eismą pagrindinėse gatvėse. Planuotos eitynės aukoms atminti, kuriose turėjo dalyvauti karališkosios šeimos nariai, įstrigo milžiniškoje minioje.
Planuojama artimiausiu laiku paskelbti žuvusiųjų vardus ir nuotraukas. Tarp aukų esama ir kai kurių aukštų valdančiosios partijos pareigūnų atžalų.
Policija pirmadienį informavo, jog šiuo metu patvirtinta 68 žmonių žūtis per šaudymą Utojos saloje esančioje jaunimo vasaros stovykloje, nors anksčiau buvo skelbiama, kad ten žuvo 86 žmonės.
Tuo tarpu Oslo centre įvykdyto sprogdinimo aukų skaičius padidėjo vienu žmogumi iki aštuonių. Tačiau kai kurie asmenys tebelaikomi dingusiais, o policija sakė, jog aukų gali vėl padaugėti.
Staigus aukų skaičiaus sumažinimas papildė ilgėjantį pastarųjų policijos klaidų sąrašą. Gavus pirmuosius pranešimus apie šaudymą saloje, pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik po pusantros valandos, o išsigelbėjusieji pasakojo, kad paskambinę gelbėjimo tarnyboms sulaukdavo nurodymų neužimti telefonų linijų, jeigu skambinama ne dėl sprogdinimų Osle.
Pirmadienį pareigūnai pripažino, jog visi policijos sraigtasparnių pilotai atostogavo, todėl negalėjo būti skubiai išsiųsti į įvykio vietą.
Po pastarųjų atakų Norvegijoje vėl pasigirdo balsų, raginančių sugrąžinti mirties bausmę. Šiuo metu Norvegijoje galima skirti ne ilgesnį nei 21 metų laisvės atėmimą. Tai reiškia, jog A.Behringas Breivikas, jeigu jo kaltė būtų pripažinta, už kiekvieną nužudytą žmogų kalėjime turėtų praleisti tik apie 82 dienas.
