„Breivikas nepatiria ir nėra patyręs kankinimų arba nežmoniško ar žeminančio elgesio“, – sakoma verdikte.
2016 metų balandį Oslo rajono teismas pribloškė A.B.Breiviko 2011 metų atakas išgyvenusius žmones ir jo 77 aukų artimuosius pripažinęs valstybės kaltę dėl „nežmoniško“ ir „žeminančio“ elgesio su juo pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 3-iąjį straipsnį.
Žemesnės instancijos teismo teisėjas pirmiausia atkreipė dėmesį į ilgą A.B.Breiviko izoliacijos režimą. Jis atskirai nuo kitų kalinių yra laikomas nuo pat savo arešto atakų dieną ir jo advokatai įrodinėjo, kad tai kenkia jo psichinei sveikatai.
Norvegijos valstybė pateikė apeliaciją.
Sausio mėnesį per apeliacijos svarstymą Šieno kalėjime, kur dabar kalinamas šis 38 metų neonacis, valstybės teisininkai įrodinėjo, kad toks griežtas režimas yra pateisinamas, nes kalinys yra pavojingas.
Valstybė taip pat sakė, kad griežtą režimą kompensuoja skirdama jam, be kitų dalykų, tris gerai įrengtas kameras ir papildomą bendravimą su sargybiniais bei kalėjimo lankytoju.
2011 metų liepą policininku persirengęs A.B.Breivikas Darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje persekiojo ir nušovė 69 žmones, daugiausia – paauglius. Prieš tai aštuoni žmonės žuvo jam susprogdinus bombą prie vyriausybinio pastato Osle.
Jis sakė savo aukas žudęs todėl, kad jos vertino daugiakultūriškumą.
Šį trečiadienį trys Oslo apeliacinio teismo teismo teisėjai taip pat nuspręs ir dėl kito klausimo. A.B.Breivikas įrodinėjo, kad Norvegija taip pat pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8-ąjį straipsnį dėl jo teisės į privatumą, griežtai kontroliuodama jo susirašinėjimą su išoriniu pasauliu.
Žemesnės instancijos teismas šiuo klausimu nusprendė valstybės naudai ir pažymėjo, kad A.B.Breivikas tebėra pavojingas žmogus, kuris vis dar bando skleisti savo kraštutinę dešiniojo sparno ideologiją ir suburti sekėjų tinklą.
