Ši daugybę paslaugų vaikus auginantiems tėvams teikianti tarnyba pastaraisiais metais buvo pliekiama už neva nepagrįstą vaikų atėmimą iš šeimų ir jų atidavimą globai.
EŽTT pasiekusi byla yra susijusi su Trude Strand Lobben, kuri kreipėsi į vaiko gerovės tarnybą pagalbos prieš 2008 metų rugsėjį gimstant jos sūnui. Jos vaikui reikėjo specialios priežiūros.
Tuo metu moteris gyveno valstybinėje šeimų prieglaudoje bet, praėjus trims savaitėms po gimdymo, ji nusprendė iš jų išvykti. Dėl to tarnyba atidavė jos naujagimį kitos šeimos globai, bet leido motinai lankyti vaiką keturis kartus per metus.
Dar po trejų metų berniukas buvo atiduotas įvaikinti. T.S.Lobben nesėkmingai bandė užkirsti kelią šiam žingsniui teismuose ir 2017 metais pasiekė EŽTT Strasbūre.
Tačiau antradienį apeliaciją svarsčiusi EŽTT Didžioji kolegija išaiškino, kad Norvegija „neabejotinai“ pažeidė moters teisę į pagarbą jos šeimyniniam gyvenimui.
Teismas nusprendė, kad griežtai apribodama moters pasimatymus su globojamu vaiku tarnyba pasielgė taip, kad T.S.Lobben neteko galimybės atkurti savo santykius su sūnumi, o pareigūnai „niekada rimtai nesvarstė [galimybės] jiems vėl būti kartu“.
Atmesdami skundą dėl įvaikinimo pareigūnai neatsižvelgė į tai, kad T.S.Lobben buvo ištekėjusi ir turėjo kitą vaiką, nusprendė teismas.
„Apskritai, vietos institucijos iš tiesų nebandė rasti tikros pusiausvyros, kad patenkintų vaiko ir jo biologinės šeimos interesus“, – nusprendė teismas.
Teismo sprendimu Norvegija T.S.Lobben turės atlyginti 25 tūkst. eurų neturtinės žalos ir sumokėti kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų už teismo ir kitas išlaidas.
„Kiekvieną dieną galvoju apie savo berniuką, kurio mums neleidžia pamatyti. Jau praėjo aštuoneri labai skaudūs metai“, – T.S.Lobben sakė Norvegijos televizijai TV2 po teismo nuosprendžio.
Kai kurie „Barnevernet“ kritikai sako, kad ji diskriminuoja etnines mažumas.
5 mln. gyventojų turinčioje Norvegijoje 2014 metais iš tėvų buvo paimti 1 665 vaikai, iš jų 424 vaikų motinos buvo gimusios užsienyje, rodo tarnybos pateikti duomenys.
Remiantis teisinius klausimus nagrinėjančia svetaine rtt24.no, šis teismo sprendimas gali turėti įtakos maždaug dviem dešimtims kitų su vaikų teisių apsauga susijusių bylų, pateiktų EŽTT.
Norvegijos įstatymai draudžia vaikus bausti bet kokia fizine bausme.
2016 metais naujienų agentūra AFP ruošė interviu su Jaquline Joseph ir jos vyru Joe, kurių trys vaikai buvo paimti iš mokyklos ir atiduoti globai dėl anoniminio pranešimo, kad tėvai mušė savo atžalas.
Vėliau vietos teismas vaikus sugrąžino tėvams.
