Įmonė „Olen Betong“ apkaltino Norvegijos vidaus žvalgybos tarnybą PST ir užsienio žvalgybos tarnybą „E-tjeneste“ susisiekus su dviem Murmansko regione dirbančiais darbuotojais ir paprašius juos tapti informatoriais.
Kompanija, įgyvendinanti projektų Rusijos šiaurės vakaruose, teigė, kad žvalgybos tarnybos pastarąjį dešimtmetį ne kartą nediskretiškai su jais kontaktuodavo, ir tai pastebėjo Rusijos vyriausybinės agentūros.
„Olen Betong“ tvirtina dėl to praradusi svarbų kontraktą Rusijoje. Be to, kompanijos steigėjui Atle Berge ir darbuotojui Kurtui Sto dėl tokių žvalgybos veiksmų iškilo teisinių problemų: jie Murmanske buvo areštuoti ir tardomi, o vėliau – dešimčiai metų paskelbti nepageidaujamais asmenimis Rusijoje.
Bendrovė siekė prisiteisti iš valstybės 140 mln. Norvegijos kronų (13,9 mln. eurų) kompensaciją už patirtą žalą.
Valstybė pripažino, kad kad žvalgybos tarnybos palaikė tokius kontaktus, bet tvirtino, kad žvalgybininkai neveikė nerūpestingai ir kad diskusijos apie saugumą yra normalaus darbo dalis.
Teismas palaikė vyriausybės poziciją. Nutartyje sakoma, kad „nėra pagrindo E-tjenesten arba PST atsakomybei – nei objektyviai, nei remiantis aplaidumo prielaida“.
Atle Berge antradienį sakė, kad veikiausiai nutartį apskųs.
Per penkias dienas trukusį bylos nagrinėjimą buvo iškviesta aukšto rango liudytojų, įskaitant buvusį užsienio reikalų ministrą ir dabartinį opozicinės Darbo partijos lyderį Jonas Gahrą Store.
Kitas liudytojas buvo Frode Bergas, kuris buvo kalinamas Rusijoje, bet pernai buvo paleistas per apsikeitimą šnipais.
64 metų F.Bergas – į pensiją išėjęs norvegų pasienietis – 2017 metais buvo sulaikytas Maskvoje po Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) slaptos operacijos.
Rusijos prokurorai apkaltino jį rinkus informaciją apie rusų atominius povandeninius laivus ir pernai balandį teismas jam paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Lapkritį jis buvo paleistas pagal Lietuvos ir Rusijos susitarimą, pagal kurį taip pat buvo paleisti du lietuviai – mainais į du Lietuvoje kalėjusius rusų šnipus.
