45 metų A.B.Breivikas beveik 12 metų laikomas atskirai nuo kitų kalinių griežto režimo patalpose ir yra teigęs, kad kalinimo sąlygos pažeidžia jo žmogaus teises.
2011 metų liepos 22-ąją A.B.Breivikas iš viso nužudė 77 žmones. Pirmiausiai jis detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie vyriausybės pastato Osle. Po sprogdinimo, pražudžiusio aštuonis žmones, A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kur Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones, daugiausia paauglius.
2012-aisiais jis buvo nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme, kuri gali būti pratęsta tol, kol jis bus laikomas keliančiu grėsmę.
Ieškinio dokumentuose jo advokatas Oysteinas Storrvikas spalį naujienų agentūrai AFP teigė, kad „ilgas izoliacijos laikotarpis ir prasmingo bendravimo nebuvimas sukėlė Breivikui (psichologinių) kančių, įskaitant tai, kad dabar jis linkęs į savižudybę“.
„Jis yra priklausomas nuo antidepresanto „Prozac“, kad galėtų ištverti savo dienas kalėjime“, – nurodė advokatas.
Pasak jo, A.B.Breivikas asmeniškai bendrauja tik su dviem kitais kaliniais, su kuriais matosi vieną valandą kas dvi savaites griežtai juos stebint, ir kalėjimo darbuotojais.
Remdamasis kitu Žmogaus teisių konvencijos straipsniu, garantuojančiu teisę susirašinėti, kalinamasis taip pat prašo sušvelninti apribojimus susirašinėti su žmonėms už kalėjimo ribų.
A.B.Breivikas jau yra dėl abiejų šių priežasčių padavęs Norvegijos valstybę į teismą, o Oslo apygardos teismas 2016 metais pribloškė pasaulį, nusprendęs, kad izoliavimas pažeidžia jo teises.
Po apeliacinio skundo Norvegijos aukštesnės instancijos teismai priėmė valstybei palankų sprendimą, o Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metais atmetė A.B.Breiviko bylą kaip nepriimtiną.
„Su Breiviku elgiamasi ypač gerai“, – ketvirtadienį liudijo kalėjimo direktorius Eirikas Bergstedtas.
