„Skripalį galėjo apnuodyti britai“, – taip skambėjo valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ interviu su vienu iš „Novičiok“ kūrėjų profesoriumi Leonidu Rinku, antraštė. Greitai agentūra pakoregavo mokslininko žodžius.
Pirminiame interviu variante L.Rinkas kalbėjo, kad „Novičiok“ – ne medžiaga, o visa cheminio ginklo panaudojimo sistema“, ir kad „Sovietų Sąjungoje ši sistema vadinosi „Novičiok-5“, esą be skaičiaus šis pavadinimas nebuvo naudojamas“.
Po korekcijos jo žodžiai atrodė taip: „Absurdiška kalbėti apie „Novičiok“ formulę ir projektą tokiu pavadinimu.“
Nauja formuluotė sustiprino oficialią Maskvos poziciją, esą programa ir medžiaga tokiu pavadinimu niekada neegzistavo. Tokia formuluotė pasitarnavo ir Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (MID) tvirtinimams, kad Jungtinė Karalystė „eilinį kartą bandė vykdyti prieš Rusiją nukreiptą kampaniją“.
Tiesa, kalbėdamas apie „Novičiok“ L.Rinkas galėjo pateikti daugiau netikėtų faktų. Pavyzdžiui, kad jis pats figūravo tyrime dėl bankininko I.Kivelidi nužudymo 1995 m.
Tuomet L.Rinkas tyrėjams pripažino neteisėtai pardavęs šią medžiagą pažįstamam nusikalstamo pasaulio atstovui.
Tarp „Novaja gazeta“ gautų bylos dėl I.Kivelidi nužudymo dokumentų – L.Rinko apklausos protokolas. Tyrimas tęsėsi keletą metų.
„Aukščiausio lygio specialistas"
L.Rinkas vadovavo laboratorijai Valstybiniame organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institute (GOSNIIOCHT). Saratovo apskrityje įsikūrusio uždaro Šichanų miesto institute buvo kuriami cheminiai ginklai.
Kolegos L.Rinką laiko profesionalu, turinčiu aukščiausią kvalifikaciją itin nuodingų medžiagų kūrimo srityje. Kolegos pridūrė, kad „tokio lygio specialistus galima suskaičiuoti ant pirštų“.
Kolegos L.Rinką laikė profesionalu, turinčiu aukščiausią kvalifikaciją itin nuodingų medžiagų kūrimo srityje. Kolegos pridūrė, kad „tokio lygio specialistus galima suskaičiuoti ant pirštų“.
Remiantis tyrimo medžiaga, L.Rinkas taip pat vadovavo Valstybinio organinės sintezės technologijų institutui (GITOS), taip pat įsikūrusiam Šichanuose.
„Tai – valstybei priklausanti institucija, kurios darbuotojai pasirašė pasižadėjimus neišduoti valstybinių paslapčių, įskaitant darbą su itin stipriomis ir nuodingomis medžiagomis“, – aiškino Federalinio saugumo tarnybos (FST) Šichanų skyriaus vadovas.
Jo kolegos iš FST Saratovo apskrities padalinio tyrėjams teigė, kad 1994 m. GITOS „neteisėtai sintetino ir realizavo nuodingas medžiagas“.
Kadangi tokia medžiaga pražudė ir I.Kivelidi, tyrėjai susidomėjo laboratorijoje dirbusiu L.Rinku.
Medžiagą supylė į ampules
Anot „Novaja gazeta“ gautos tyrimo medžiagos, L.Rinkas tyrėjams teigė, kad nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“ buvo gaminama tame institute, kur jis dirbo.
„Medžiaga, kurią aš stengiausi išgauti, mokslui buvo žinoma. Ją ne kartą sintetino instituto specialistai. Ši medžiaga laikoma valstybine paslaptimi. Ji nuo kovinių medžiagų skiriasi savo chemine formule, tačiau nuodingumu prilygsta VX (fosforinei nervus paralyžiuojančiai medžiagai – red.). Medžiaga („Novičiok“ – red.) žinoma siauram specialistų ratui.
Medžiagos buvo maždaug gramas, man taip atrodė. Mes ją supylėme į 0,25 g. talpos ampules <...>. Gautas ampules parsinešiau namo ir padėjau savo garaže.
Perduodamas ampules informavau asmenį, kokių saugumo priemonių imtis dirbant su šia medžiaga <...>. Pasakiau, kad ši medžiaga veikia prisilietusi prie žmogaus odos ir patekusi į organizmą per virškinamąjį traktą <...>. Pasakiau, kad mirties požymiai bus tarsi nuo širdies ligos. Ampulėje buvusios medžiagos turėjo pakakti nunuodyti žmogų“, – tyrėjams sakė L.Rinkas.
L.Rinkas: „Medžiagos buvo maždaug gramas, man taip atrodė. Mes ją supylėme į 0,25 g. talpos ampules <...>. Gautas ampules parsinešiau namo ir padėjau savo garaže.“
„80-90 kg sveriančio žmogaus nužudymui per kontaktą su oda būtų užtekę šimto kartų mažiau medžiagos nei buvo ampulėje“, – tyrėjams sakė apklausoje dalyvavęs chemijos ekspertas.
„Taip, sutinku“, – patikino L.Rinkas.
„Kai perdavėte šią jūsų pagamintą medžiagą, ar supratote, kad ji bus panaudota prieš žmones?“, – tikslinosi prokuroras.
„Taip, supratau, kad tie žmonės ruošiasi panaudoti šią medžiagą prieš kitus žmones“, – tyrėjams pripažino L.Rinkas.
Apklausos metu chemikas teigė, kad I.Kivelidi nužudymo vietoje rastos medžiagos pėdsakai sutapo su L.Rinko gaminta medžiaga. Pats L.Rinkas su tuo sutiko.
„Tai medžiaga, su kuria GITOS buvo dirbama iki 1994 m., jos savybės buvo laikomos valstybine paslaptimi. Ši medžiaga turi lygiai tokias pat naikinamąsias savybes, apie kurias davė parodymus liudytojas Rinkas“, – sakė chemikas.
Paskatino pinigų trūkumas?
Viena iš priežasčių, kodėl valstybine paslaptimi laikoma medžiaga galėjo atsidurti mokslininko garaže – itin sudėtingas laikotarpis. Dešimtajame dešimtmetyje valstybinėse įstaigose dirbantys žmonės dažnai likdavo be atlyginimų, puolę į neviltį bandydavo verstis pačiais įvairiausiais būdais.
D.Ajackovas: „Kartą susitikimo instituto klube metu viena moteris pagrasino apskrities administracijai priklausančia verandą apipilti nuodinga medžiaga. Todėl man susidarė įspūdis, kad GITOS buvo gaminamos kažkokios nuodingos medžiagos.“
Duodamas parodymus buvęs Saratovo apskrities gubernatorius Dmitrijus Ajackovas prisiminė susitikimą su atlyginimo jau kurį laiką negaunančiais GITOS darbuotojais.
„Kartą susitikimo instituto klube metu viena moteris pagrasino apskrities administracijai priklausančia verandą apipilti nuodinga medžiaga. Todėl man susidarė įspūdis, kad GITOS buvo gaminamos kažkokios nuodingos medžiagos“, – teigė D.Ajackovas.
L.Rinkas tyrėjams teigė, kad už ampulę, kurioje buvusios medžiagos būtų užtekę nužudyti šimtui žmonių, jam sumokėjo „ar tai pusantro tūkstančio, ar tai 1800 dolerių“ (1206-1446 eurų).
L.Rinkas teigė medžiagą pardavęs iš baimės: esą nuodų reikalaujantis pažįstamas buvo susijęs su nusikalstamu pasauliu.
Nedidelė dalis nuodingos medžiagos buvo parduota juodojoje rinkoje. 1995-aisiais ji panaudota bankininko I.Kivelidi ir jo sekretorės Zaros Ismailovos nužudymui.
Tyrimo medžiagoje teigiama, kad sveikatos problemų kilo ir I.Kivelidi asmens sargybiniams, jo svečiams, valytojams bei aštuoniems policijos pareigūnams, kurie vykdė bankininko kabineto apžiūrą.
Įvairūs simptomai jiems pasireiškė praėjus 3-4 dienoms po I.Kivelidi apnuodijimo.
Atsakydama į S.Skripalio apnuodijimą, Jungtinė Karalystės iš šalies išsiuntė 23 rusų diplomatus. Su Londonu solidarizavosi 14 Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, taip pat JAV ir Ukraina.
