Ji yra viena iš kelių didžiulių dujomis kūrenamų jėgainių, statomų siekiant užtikrinti kuo daugiau elektros energijos šiam didžiuliam, apie 10 milijonų gyventojų turinčiam pramoniniam miestui, kur dėl sparčiai augančios energijos paklausos tenka normuoti elektros energijos tiekimą ir vis tiek neišvengiama jo sutrikimų.
Gedimai dabar Rytų Kinijoje pasitaiko vis dažniau ir kelia grėsmę tarptautinėms tiekimo grandinėms.
Šis regionas, kuriame veikia tiek daug jėgainių, atskleidžia nerimą keliančią pasaulinės kovos su klimato kaita realybę.
Kinija sudegina daugiau iškastinio kuro nei bet kuri kita valstybė, todėl yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šildančių Žemę, šaltinis. Ir šalies nepasotinamas apetitas elektros energijai tik auga.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo, kad jo šalis iki 2030 metų pradės mažinti anglies dioksido ir kitų dujų, susidarančių deginant anglis, dujas ir naftą, išmetimą ir iki 2060 metų visiškai liausis teršti jomis atmosferą.
Tačiau klimato mokslininkai įspėja, jog šalys turi jau dabar atsisakyti iškastinio kuro, kad išvengtų katastrofiškiausių klimato kaitos padarinių.
