Ekspertai sutaria: kitais metais ginkluoti konfliktai kitose šalyse ir toliau lems Vokietijos gyvenimą, skelbia „Deutsche Welle“. Karo ir taikos klausimai darys vis didesnę įtaką politiniams sprendimams, nes nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, tikimybė, kad ji gali užpulti NATO teritoriją, tapo vis labiau tikėtina.
Pavyzdžiu galėtų būti kelių tiesimas. Pasak politologo Christiano Möllingo, Vokietijoje reikės atnaujinti kelius ir tiltus, nes daugelis dabartinių kelių ir tiltų nėra pritaikyti išlaikyti tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos svorį.
Ch.Möllingas, Vokietijos užsienio santykių tarybos Saugumo ir gynybos centro direktorius, neseniai pristatė Berlyno politiniam elitui pavojaus varpais skambėjusią ataskaitą, kurioje parodė, kad blogiausiu atveju NATO turi tik penkerius metus persiginkluoti, kitaip aljansas nebeturės karinės galios atgrasyti Rusijos agresiją.
Nauja era
Vokietija sparčiai žengia į naują erą. Tris dešimtmečius po geležinės uždangos žlugimo vokiečiai tikėjo, kad Šaltojo karo pabaiga panaikino ir didelio ginkluoto konflikto grėsmę. Tie laikai baigėsi, nes dabar Ukraina patiria karą savo žemėje, tvirtina DW.
Politiniai klausimai, kuriuos Vokietija pamiršo griuvus Berlyno sienai, vėl tapo aktualūs. „Visapusiška gynybos politika ypač reikalauja, kad civilinė infrastruktūra ir pati visuomenė būtų pakankamai atspari, kad galėtų atlaikyti karą“, – sakė Ch.Möllingas. Tai gali suteikti karinę reikšmę savivaldybės planuojamam naujam kelio tiltui, ypač jei šis tiltas karo atveju atliktų strateginį vaidmenį.
Ch.Möllingas teigia, kad Vokietija, norėdama atkurti savo bendrą gynybą, turi „kuriam laikui sustabdyti tam tikrų taisyklių taikymą“.
„Tai yra viena iš svarbiausių mūsų politikos krypčių: daugiau investicijų, mažiau reguliavimo“, – sakė jis.
Vokietijos problema dėl „Zeitenwende“
Vis dėlto Vokietijoje žmonės susiduria su problema, kaip susitaikyti su nauja realybe. Praėjo beveik dveji metai nuo istorinės kanclerio Olafo Scholzo kalbos parlamente, kurioje jis paskelbė apie „laikų posūkį“, arba „Zeitenwende“ – šiuo terminu norėta pabrėžti, kad karinė politika ir Vokietijos gynybiniai pajėgumai vėl tapo prioritetu, kaip ir tada, kai dar stovėjo Berlyno siena.
Dauguma Vokietijos saugumo analitikų ir gynybos ekspertų, tarp jų ir Ch.Möllingas, teigia, kad Ukraina gina likusios Europos laisvę, ir netgi daugiau. Jei Rusija nugalės Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau kariaus ir galiausiai užpuls pačią NATO.
Tačiau paklausti, kur Vokietija turėtų mažinti išlaidas šiais laikais, kai valstybės iždas beveik ištuštėjo, 54 proc. vokiečių, dalyvavusių ARD-Deutschlandtrend apklausoje, atsakė – „pagalba Ukrainai“. Tačiau kitoje visuomeninio transliuotojo ZDF atliktoje nuomonių apklausoje daugiau kaip 70 proc. respondentų teigė, kad Ukraina ir toliau turėtų gauti ginklų ar net didesnį kiekį karinės įrangos.
Ch.Möllingas pastebi, kad šis prieštaravimas atsispindi vyriausybės politikoje. „Daugelis žmonių, ne tik Vokietijoje, nesupranta, kad gynybos srityje negalima paspausti mygtuko ir kitą dieną iš surinkimo linijų išvažiuoti su tankais“, – sakė Ch.Möllingas.
„Kol bus sukurti tokie gamybos pajėgumai, praeis labai daug laiko. Vokietijos vyriausybė ir visos Europos vyriausybės gali būti pagrįstai kaltinamos, kad nepastebėjo laiko ženklų ir nepradėjo gaminti daug daugiau, – pridūrė jis. – Ne todėl, kad to reikia Ukrainai, bet todėl, kad to reikia ir mums.“
Pasiruošimas D.Trumpui
Šios realijos tampa dar aktualesnės, kai atsižvelgiama į Donaldo Trumpo sugrįžimo galimybę, kuris, kaip kai kas baiminasi, gali visiškai išstumti JAV iš NATO. „Turime ruoštis dabar, o ne tik tada, kai tai įvyks“, – DW sakė Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) direktorius Moritzas Schularickas.
IfW skelbia tarptautinės karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai apžvalgą „Paramos Ukrainai suvestinė“, kurios naujausi atnaujinimai parodė, kad Vokietija šiuo metu yra antra pagal svarbą ginklų tiekėja Ukrainai po JAV.
Tačiau, kaip pažymėjo Ch.Möllingas, Vokietijos kariniai gamybos pajėgumai smarkiai nepadidėjo: „Mes tik užkamšome spragas. Dar nepradėjome kurti gamybos pajėgumų, kurių mums reikės, kad galėtume laikytis mūsų dokumente nustatytų terminų.“
Trečdalis rekordinio Vokietijos ginklų eksporto keliauja į Ukrainą
Vokietijos vyriausybė 2023 m. eksportavo ginklų už rekordinę – 11,71 mlrd. eurų – sumą. Tai nurodoma Ūkio ministerijos atsakyme vienai Bundestago narei.
Palyginti su praėjusiais metais, ginklų eksportas išaugo 40 proc. Daugiau nei trečdalis patvirtinto eksporto, kuris sudarė 4,15 mlrd. eurų, teko Ukrainai.
Pranešama, kad kalbama apie laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 12 d., per kurį Vokietija patvirtino 6,15 mlrd. eurų vertės ginklų ir 5,57 mlrd. eurų vertės kitos karinės įrangos eksportą.
Beveik 90 proc. šio eksporto skirta ES, NATO, Ukrainai ir NATO sąjungininkėms, pavyzdžiui, Japonijai, Australijai ir Pietų Korėjai.
Didžiausios Vokietijos ginklų importuotojos po Ukrainos buvo Norvegija (1,2 mlrd. eurų), Vengrija (1,03 mlrd. eurų), Jungtinė Karalystė (654,9 mln. eurų), Jungtinės Valstijos (545,4 mln. eurų) ir Lenkija (327,9 mln. eurų).
