Dokumente teigiama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą patvirtino, jog šiuolaikinėse karinėse operacijose derinamos klasikinės ir nekonvencinės operacijos, pastarosios apima kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas ir sabotažą.
„Agresoriaus puolimas – hibridinis ir (arba) naudojant visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) NATO teritorijoje ... Taigi, tai tikėtinas scenarijus“, – teigiama ataskaitoje.
Keturi agresijos etapai
Toliau autoriai pateikia vieną iš tokios atakos scenarijų, pabrėždami, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų, nenurodydami, kokie kiti įvykiai numatomi. Pagal šį scenarijų konfliktas suskirstytas į keturis etapus.
-
Vokietijos gynybos ministras įvardijo, kada Rusija gali smogti NATO šaliai
-
Su Berlynu dėl vokiečių karių ir jų šeimų apgyvendinimo Lietuva tikisi sutarti pavasarį
-
NATO vadovas tarė paskutinį žodį diskusijose dėl karių siuntimo į Ukrainą
-
K.Budrys: mokymo misija Ukrainoje galima, tačiau prioritetas – ginklai, amunicija
-
V.Putinas galimai ėmė ruoštis karui su NATO: ekspertai įvardijo nerimą keliančius požymius
-
Lietuvos gyventojai įsitikinę: tūkstančiai NATO sąjungininkų karių Lietuvoje atgraso priešą nuo karinių veiksmų
-
Propagandos lavina: V.Putinas įvardijo, kaip Vakarai bando sugriauti Rusiją
I etapas įvairiu intensyvumu tęsiasi kelerius metus ir apima hibridinę agresoriaus veikimą: šnipinėjimą, kibernetinius išpuolius, sabotažą ir išpuolius prieš gyvybiškai svarbius ir gynybai svarbius objektus bei ypatingos svarbos infrastruktūrą. Pagrindinis šio etapo bruožas yra tas, kad hibridinė veikla vyksta slaptai ir jos neįmanoma iš karto susieti su agresoriumi.
II etapas trunka kelis mėnesius ir apima agresoriaus pajėgų dislokavimą prie rytinių NATO sienų – ir NATO pajėgų dislokavimą siekiant atgrasyti. Hibridinė veikla tęsiasi, tačiau tampa intensyvesnė ir mažiau slepiama.
III etape, kuris truks mažiausiai vienerius metus, numatoma atvira karinė agresija prieš NATO teritoriją – atrankiniai išpuoliai įprastinėmis ir nekonvencinėmis priemonėmis, įskaitant ir prieš taikinius Vokietijos teritorijoje, taip pat tikėtini kosminių palydovų trikdžiai.
Galiausiai modeliuojama, kad IV etapo metu agresoriaus pajėgos prasiverš pro NATO gynybos linijas į Vokietijos teritoriją. Taip pat numatomas visavertis ginkluotas susidūrimas kosmose. Scenarijuje numatyta, kad etapas baigsis „susitarimu dėl ugnies nutraukimo ne anksčiau kaip po kelių mėnesių“.
Rengia gynybos koncepciją
Savo ataskaitoje Vokietijos vyriausybė siūlo šį scenarijų naudoti kaip pagrindą kuriant civilinės gynybos koncepciją, o atitinkamos agentūros gali juo remtis toliau modeliuodamos "dalinius scenarijus", kad gynyba būtų veiksmingesnė.
Anksčiau buvo pranešta, kad pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos Bundesveras rengia naują išsamų operatyvinį gynybos planą, kuriame atsižvelgiama į Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokas. Vokietijos gynybos planas pažymėtas žyma "visiškai slaptai", jis turėtų būti parengtas iki kovo pabaigos.
Tuo pat metu pastarosiomis savaitėmis kelios Europos NATO šalys jau įspėjo apie Rusijos agresijos pavojų artimiausioje ateityje. Pavyzdžiui, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sausį pareiškė, kad Aljansas turėtų pasirengti Rusijos puolimui prieš NATO šalį per 5-8 metus.
Brigada Lietuvoje
Reaguodama į augančią Rusijos grėsmę Vokietija rengiasi Lietuvoje dislokuoti savo pajėgų brigadą.
Vokietija žada savo brigadą Lietuvoje dislokuoti iki 2027 metų ir tai daro reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje. Ruošiantis priimti brigadą, šiuo metu tūkstančiams vokiečių karių ir jų šeimų ieškoma infrastruktūros.
Iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių.
Sąjungininkai didina savo pajėgas ir Estijoje bei Latvijoje. Lenkija sparčiai stiprina savo kariuomenę.
