„Syriza“ kairysis sparnas neatrodo linkęs sutikti su vyriausybės pozicija, todėl P.Skurletis taip pat užsiminė, kad gali būti paskelbti pirmalaikiai rinkimai, jeigu premjeras Aleksis Cipras pralaimėtų balsavimą dėl pasitikėjimo. Vyriausybės vadovas sutartį dėl finansinės pagalbos prastūmė parlamente tik palaikomas opozicijos.
Graikijos politinis sąmyšis didina netikrumą, kaip vyriausybė galėtų vykdyti pagalbos sutarties sąlygas, reikalaujančias vykdyti didelio masto ekonomikos reformas ir griežto taupymo politiką, neturėdama aiškios daugumos.
Vyriausybė pareiškė, kad jos prioritetas bus užsitikrinti tarptautinį finansavimą pagal finansinio gelbėjimo programą, kuri Graikijai yra jau trečioji per pastaruosius penkerius metus. Atėnams reikalingos lėšos, kad ketvirtadienį galėtų grąžinti Europos centriniam bankui (ECB) 3,2 mlrd. eurų.
Tačiau paklaustas televizijos „Skai“ apie tikėtiną parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, P.Skurletis atsakė: „Manau, savaime suprantama, kad po gilių žaizdų „Syriza“ parlamentinėje frakcijoje turėtų įvykti toks žingsnis.“
A.Cipras nurodė, kad rudens pradžioje sušauks „Syriza“ suvažiavimą, kuriame bus mėginama išspręsti partijos vidinius nesutarimus. Tuo tarpu P.Skurletis neatmetė pirmalaikių rinkimų galimybės, jeigu premjeras pralaimės balsavimą dėl pasitikėjimo.
„Jeigu rinkimai turėtų greitai įvykti – po 3–4 savaičių, jeigu būtų pasirinkta tokia išeitis – akivaizdu, kad partijos suvažiavimas negali būti vaisingas“, – sakė ministras.
„Jeigu rinkimai turėtų greitai įvykti – po 3–4 savaičių, jeigu būtų pasirinkta tokia išeitis – akivaizdu, kad partijos suvažiavimas negali būti vaisingas“, – sakė ministras.
A.Cipras atleido ankstesnį energetikos ministrą Panagiotį Lafazanį dėl dalyvavimo ankstesniame deputatų maište. Dabar P.Lafazanis vadovauja „Syriza“ frakcijai, nusistačiusiai prieš euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) iškeltas griežtas sąlygas, kurias A.Ciprui teko priimti mainais į 86 mlrd. eurų paskolų.
Praeitą savaitę P.Lafazanis atliko dar vieną žingsnį link pasitraukimo iš „Syriza“, kuri irgi yra radikalių kairiųjų jėgų koalicija, ragindamas įkurti naują judėjimą, nukreiptą prieš finansinės pagalbos programą.
Galimybės, kad kraštutinių kairiųjų sparnas nusileis ir palaikys A.Ciprą, atrodo menkos. „Pagalbos programa negali būti „Syriza“ vienijantis pagrindas“, – „Skai“ sakė prie maištaujančių deputatų prisidėjęs įstatymų leidėjas Statis Leucakas.
„Finansinio gelbėjimo paketas negali būti „Syriza“ programa – jis neatitinka mūsų vertybių; tai nesuderinami dalykai“, – pabrėžė jis.
Finansinio gelbėjimo paketas negali būti „Syriza“ programa – jis neatitinka mūsų vertybių; tai nesuderinami dalykai“, – pabrėžė jis.
Sekmadienį Graikijos socialistų partija PASOK prisijungė prie pagrindinės konservatyviosios opozicijos, sakydama, kad nepalaikytų A.Cipro per balsavimą dėl pasitikėjimo.
PASOK leido suprasti, kad nors palaikė vyriausybės pastangas išgelbėti Graikiją nuo finansinės griūties, palaikymas finansinio gelbėjimo plano sąlygoms negalės tęstis.
Partija kaltino A.Ciprą ir Paną Kameną, vadovaujantį mažesnei koalicinės vyriausybės partnerei, dėl fakto, kad Graikijai teko paprašyti naujo finansinės pagalbos paketo.
„Vyriausybė pasirašė trečią ir patį sunkiausią pagalbos paketą. Visos neigiamos pasekmės šaliai ir jos piliečiais įvyks su pono Cipro ir pono Kameno parašu, – sakoma PASOK pranešime. – Mes nepasitikime Cipro-Kameno vyriausybe ir, žinoma, nepalaikysime jos, jeigu būsime paprašyti.“
PASOK, kuri anksčiau buvo dominuojanti jėga Graikijos politikos kairiajame sparne, dabar turi tik 13 deputatų 300 vietų parlamente, bet A.Ciprui gali prireikti viso palaikymo, kurį jam bus įmanoma surinkti. Pažymėtina, kad ši partija nenurodė, ar balsuos prieš vyriausybę, ar tik susilaikys.
PASOK, kuri anksčiau buvo dominuojanti jėga Graikijos politikos kairiajame sparne, dabar turi tik 13 deputatų 300 vietų parlamente, bet A.Ciprui gali prireikti viso palaikymo, kurį jam bus įmanoma surinkti. Pažymėtina, kad ši partija nenurodė, ar balsuos prieš vyriausybę, ar tik susilaikys.
Apklausos rodo, kad A.Cipras išlieka populiarus, nors anksčiau nurodė trims savaitėms uždaryti Graikijos bankus, įvedė kapitalo kontrolės priemones ir buvo priartėjęs prie valstybės finansų griūties. Tai kelia abejonių, ar opozicijos partijos bus nusiteikusios spausti, kad įvyktų pirmalaikiai rinkimai.
P.Skurletis sakė, kad tuo atveju, jeigu „Syriza“ nuspręstų paskelbti pirmalaikius rinkimus, partija siektų užsitikrinti absoliučią daugumą.
„Remdamasis savo padėties vertinimu ... manau, kad toks uždavinys yra įvykdomas“, – sakė jis, nesureikšmindamas galimybės po rinkimų bendradarbiauti su kitomis partijomis, tokiomis kaip „Naujoji demokratija“, PASOK arba proeuropietiškas centristinis judėjimas „Potami“.
