Pasak mokslininkų, tai didžiausia per pastaruosius 50 metų Arkties vandenyse plaukiojusi ledo sala.
Ketvirtadienį atskilęs ledkalnis plaukia į nuošalų Nareso sąsiaurį tarp Grenlandijos ir Kanados, esantį už maždaug tūkstančio kilometrų į pietus nuo Šiaurės ašigalio.
Šios ledo salos plotas – 260 kvadratinių kilometrų, o storis – apie 220 metrų, sakė Delavaro universiteto okeanologijos ir inžinerijos profesorius Andreasas Muenchow.
Mokslininkas sakė numatęs, kad ledkalnis atskils nuo Petermanno ledyno, kuris yra vienas iš dviejų išlikusių didžiausių ledo laukų Grenlandijoje, nes jis didėjo pastaruosius 7–8 metus. Tačiau nesitikėta, kad ši ledo sala bus tokia didelė.
„Šioje ledo saloje sukauptas gėlas vanduo galėtų daugiau nei dvejus metus maitinti Delavaro arba Hadsono upę, – nurodė A.Muenchow, kurio tyrimus šioje srityje finansuoja JAV Nacionalinis mokslo fondas. – Jo taip pat 120 dienų pakaktų visam JAV visuomeniniam vandentiekiui.“
Paskutinis tokios dydžio ledkalnis Arktyje susidarė 1962 metais, kai nuo Kanadai priklausančios Elesmero salos atskilo dalis Vord Hanto ledo lauko.
Tyrėjas pabrėžė, jog sunku spręsti, ar toks didelis ledkalnis atskilo dėl pasaulinio klimato atšilimo, nes tyrimų duomenys apie tą vandenyno regioną kaupiami tik nuo 2003 metų. Po plūduriuojančiais ledo laukais tekančios vandenyno srovės yra viena pagrindinių ledkalnių susidarymo priežasčių Grenlandijoje.
Mokslininkai paskelbė, kad šių metų pirmuosius šešis mėnesius pasaulio klimatas buvo šilčiausias per matavimų istoriją.
Iš dalies orų atšilimą nulėmė su vandenyno srove El Ninju susiję klimato reiškiniai, tačiau daugelis mokslininkų teigia, jog temperatūra didėja dėl šiltnamio efektą skatinančių dujų, kurių kiekis atmosferoje labai padidėjo dėl žmogaus veiklos.
