Nuo kibernetinės atakos nukentėjusi Norvegija beda pirštu į prorusišką programišių grupę

Norvegijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą dėl kibernetinės atakos šalyje laikinai sutriko valstybinių įstaigų ir verslo interneto svetainių veikla.
Kibernetinė ataka
Kibernetinė ataka / „Scanpix“ nuotr.

Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store sakė, kad, jo žiniomis, ataka „nesukėlė jokios reikšmingos žalos“.

Dėl vadinamosios paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) atakos, nukreiptos prieš saugų nacionalinį duomenų perdavimo tinklą, kelioms valandoms buvo laikinai sustabdytas internetinių paslaugų teikimas, informavo Norvegijos nacionalinė saugumo valdyba (NSM).

NSM vadovė Sofie Nystrom teigė, kad už šio kibernetinio išpuolio, regis, slypi nusikalstama prorusiška grupuotė. Ji pridūrė, kad ataka „sudaro įspūdį, jog esame dabartinės politinės situacijos Europoje dalelė“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau trečiadienį pranešė, kad iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltinusi Oslą blokuojant kelią į Svalbardo salyną Arktyje ir grasindama imtis atsakomųjų veiksmų.

Ministerijos teigimu, Norvegijos apribojimai sutrikdė Rusijos generalinio konsulato darbą Špicbergene, didžiausioje Svalbardo salyno saloje, ir ten esančios Rusijos anglies kasybos įmonės funkcionavimą.

Maisto ir medikamentų atsargas ten gabenusios transporto priemonės įstrigo pasienyje, nurodė ministerija.

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalims lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias didžiules gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

Kibernetinis išpuolis Norvegijoje buvo įvykdytas praėjus dviem dienoms po to, kai dėl panašios atakos Lietuvoje strigo dalies valstybės institucijų ir įmonių tinklalapių veikla.

Atsakomybę už pastarąjį išpuolį prisiėmė „Killnet“ pasivadinusi grupuotė, savo socialinio tinklo „Telegram“ kanale vis skelbianti informaciją apie planuojamas ir įvykdytas DDoS atakas prieš Lietuvą. Grupė tokiu pavadinimu kibernetikos pasaulyje yra siejama su Rusija.

Išplatintame vaizdo įraše „Killnet“ atstovas nurodė, kad atakomis keršijama už prieš pusantros savaitės įvestus Kaliningrado tranzito ribojimus kai kurioms prekėms.

Įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remiantis Europos Komisijos išaiškinimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis