Projekto sumanytojų negąsdina nei tai, kad tarptautinės mokėjimų sistemos Kryme neveikia, nei naudojimosi populiariomis aplikacijomis ribojimas dėl „pilkojo“ pusiasalio statuso, nei nuolatiniai netikėti ryšio ir elektros energijos tiekimo sutrikimai. Kiek prireiks investicijų, taip pat neskelbiama.
Krymo vicepremjeras Dmitrijus Polonskis papasakojo, kad inovacijų parkas „Skaitmeninis Krymo slėnis“ įsikurs 57 hektarų teritorijoje šalia Simferopolio oro uosto. „Mes turime pasiekti maksimaliai greitą proveržį IT srityje ir tai įmanoma padaryti tik tokioje vietoje, kur telkiasi visos komunikacijos – Krymo sostinėje“, – pareiškė politikas.
Kiek anksčiau „Skaitmeninio Krymo slėnio“ kūrimo darbo grupės atstovas Jevgenijus Babajanas Jaltos ekonomikos forume pranešė, kad įmonės, dirbsiančio slėnyje, jau 2020 metais gali gauti 60 mlrd. rublių pelną, ten esą dirbs apie 17 tūkst. specialistų.
Manoma, kad savą „Silicio slėnį“ Krymas bandys kurti su Krymo federaliniu ir Sevastopolio valstybiniu universitetais. Tikimasi sujungti Rusijos ir užsienio pajėgas.
Jevgenijus Babajanas Jaltos ekonomikos forume pranešė, kad įmonės, dirbsiančio slėnyje, jau 2020 metais gali gauti 60 mlrd. rublių pelną, ten esą dirbs apie 17 tūkst. specialistų.
Rusijos Federacijos ministro Krymo reikalams pavaduotojas Andrejus Sokolovas tvirtina, kad net sankcijos grandioziniam projektui nepakenks. Atvirkščiai – šalys, dabar įvedusios sankcijas, norės produktų, kurie gims Kryme. Be to, kaip aiškina viceministras, juk problemų nekyla su Kinijos, Korėjos (matyt, turima galvoje Šiaurės Korėja) ir Pietų Afrikos investuotojais.
Įspūdingojo projekto sumanytojai nieko neužsimena ir apie tai, kaip teks susidoroti su tokiu dalyku, kaip nuolatiniai elektros energijos sutrikimai, dabar kamuojantys Krymą. Jau nekalbant apie tai, kad tarptautinė bendruomenė nelinkusi megzti jokio bendradarbiavimo su nuo Ukrainos atplėštu Krymu.