„Jei tapote sukčiavimo auka, susisiekite su mumis šiandien, kad gautumėte nemokamą konsultaciją ir pradėtumėte pinigų grąžinimo procesą“, – tokiais ir panašiais įrašais socialiniame tinkle „Instagram“ nuo apgavikų nukentėjusiems asmenims peršama viltis atgauti prarastas sumas.
Tačiau pernelyg džiaugtis nereikėtų – tai tik gudrus būdas iš patiklių žmonių išvilioti pinigus.
Įrašai lydimi įvairių vaizdo siužetų, vienuose rodomi nufilmuoti tariamos sukčių gaujos sulaikymo vaizdai, kituose į nukentėjusius kreipiasi Interpolo pareigūnai, advokatai ar net apie nepavykusias investicijas pasakojančios Rusijos televizijos žvaigždės.
Kai kuriuose įrašuose patalpintas Interpolo logotipas – sukčiai prisistato pasaulinės policijos organizacijos tinklo „pinigų pervedimų sustabdymo tarnybos“ padaliniu. Tačiau tokio šioje organizacijoje nėra.
Apgaulės schema lydima nepaprastai agresyvios reklamos strategijos – vieną kartą paspaudus ant nuorodos prie vaizdo įrašo, visą informacinį lauką užpildo pasiūlymai užpildyti anketą ir užsiregistruoti konsultacijai.
Siekiant sukelti patikimumo įspūdį, kai kurios reklamos sukurtos prisidengiant garsios Nyderlandų teisinių paslaugų kontoros „Peeters Fiscaal Juridisch Adviesbureau BV“ vardu, tačiau pastaroji nieko bendro su sukčiais neturi.
Apgauti dar kartą
Dezinformacijos analizės centro debunk.org vadovas Viktoras Daukšas atskleidė, kad panašiais būdais iš žmonių bandoma vilioti pinigus jau senokai.
„Pirmuosius tokių reklamų atvejus fiksavome maždaug praėjusių metų rugpjūtį. Jie dažniausiai būna rusų kalba, tačiau pasitaiko ir anglų. Kiek pastebėjome, jų šaltinis yra panašus kaip tariamo investavimo platformų.
Tai yra schema išvilioti lėšas antrą kartą iš tų žmonių, kurie jau buvo apgauti – susigundžiusių reklama prašoma susimokėti už neva pinigų grąžinimo paslaugą“, – kalbėjo V.Daukšas.
Pasak jo, į anksčiau apgautuosius besitaikantys sukčiai taip palengvina sau darbą – nebereikia patiems ieškoti patiklių interneto vartotojų.
„Suprantama, kad jokių pinigų sukčiai atgauti nepadės, tai yra tiesiog pakartotinės apgavystės būdas“, – pridūrė jis.
Sukūrė Interpolo padalinį
Apie tai, kad iš tiesų su internetiniais nusikaltimais kovojančio Cyberpolo neegzistuoja, 15min atsiųstame komentare įspėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB).
„Nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje vykdantys asmenys nuolat ieško naujų būdų, kaip užsidirbti kitų žmonių sąskaita.
Tiek asmenys, tiek organizacijos dažnai nukenčia nuo sukčiavimų, susijusių su įvairiomis socialinės inžinerijos technikomis.
Neretai sukčiams, ypatingai prisidengiant teisėsaugos institucijų vardu, pavyksta manipuliuoti žmonių psichologija, prislopinti kritinį mąstymą įbauginant ir kt. Tad reikėtų nepamiršti, kad sąmoningumas yra geriausia gynyba!“ – komentavo LKPB atstovai.
Akcentuojama, kad Interpolas nepriima fizinių asmenų skundų, o bet kas, teigiantis priešingai, juo labiau, tvirtinantis, kad gali tarpininkauti kreipiantis į šią organizaciją, tiesiog meluoja.
„Žmogui užtektų užeiti į oficialią Interpolo svetainę ir pamatyti, kad ši organizacija nepriima nagrinėti asmenų pareiškimų, nevykdo jų tyrimų ir kt. Visą tai atlieka nacionaliniai policijos padaliniai“, – įspėjo KPB.
Veikimo principas senas
Investiciniai sukčiavimai – viena dažniausių pasitaikančių sukčiavimo formų. Policijos departamento atstovų žodžiais, akivaizdu, kad naudojami ne tik įprasti, bet ir nauji veikimo principai, kuriamos fiktyvios interneto svetainės, kuriose siūloma investuoti.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai suviliojamas ir pradžioje nedidelę sumą investavęs žmogus atgauna smulkią investiciją, tačiau investavęs didesnes sumas praranda viską.
Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis jau anksčiau yra įspėjęs, kad sukčiai nuolat ieško naujų formų ir dažniausiai naudoja įvairias agresyvias rinkodaros priemones.
Taip pat skaitykite: Saugokite pinigus nuo sukčių: Dalios Grybauskaitės nuotrauka nereiškia lengvo pelno
„Dažnai tai būna tušti pažadai, skirti pritraukti kuo daugiau klientų ir įkalbėti pervesti kuo daugiau pinigų, – portalui 15min aiškino jis. – Visas šis miražas dingsta kartu su pinigais pervedus lėšas.
Iš pradžių dar gali pasirodyti, kad investicija labai sėkminga, uždarbis sąskaitoje didėja, sulaukiama asmeninių konsultantų dėmesio su raginimais pervesti papildomų lėšų, o po to staigiai dingsta ir visos lėšos, ir dėmesį rodę bei nuolat skambindavę konsultantai.“
Dėl to pirmiausia siūloma vengti pasiūlymų investuoti į rizikingas priemones.
Interneto svetainėse sukčiai paprastai sukuria tik titulinį puslapį (jame būna klaidinanti reklama, sėkmės istorija ar kita dėmesį pritraukianti informacija), o paskui investuotojai nukreipiami į kitas interneto svetaines – jų adresai ir išvaizda skiriasi.
Taip pat skaitykite: Sukčiai neatlyžta – apsimeta prekybininkais ir taikosi į jaunesnius
Jeigu, bandant prisijungti prie sistemos, nukreipia į kitą puslapį, o po to galbūt ir į trečią, tai yra ženklas, kad būtina atkreipti dėmesį. Patartina jau pirmoje interneto svetainėje patikrinti, ar įmonė skelbia savo adresą, kontaktinę informaciją, duomenis apie turimas licencijas ir priežiūrą vykdančias institucijas. Patikimos įmonės paprastai pateikia tokią informaciją.
LB interneto svetainėje galima patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, yra prižiūrima mūsų šalyje, ar nėra įtraukta į „juodąjį“ sąrašą, neblokuojama.
Taip pat rekomenduojama paieškoti papildomos informacijos apie įmonę internete.
„Skubėti nevalia – jeigu jau sudomino pasiūlymas, tikrai verta palūkėti, išsiaiškinti visus klausimus ir tik tada spręsti dėl investavimo“, – pabrėžė A.Šilgalis.“
Jis siūlo neinvestuoti į nesuprantamus produktus, kitaip rizikuojate ne tik prarasti santaupas, bet ir įsiskolinti. O sukčiai dažniausiai stengiasi suklaidinti įmantriomis frazėmis apie ypatingus produktus.
Apie socialiniuose tinkluose atsirandančius „ekspertus“, kurie gundo neva pelningomis investicijomis, įspėja ir privatūs bankai.
15min verdiktas: Melas. Pasiūlymai atgauti prarastas lėšas per tarpininkus kreipiantis į Interpolą ar neegzistuojantį Cyberpolą, tėra dar vienas bandymas išvilioti pinigus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
