Krymo naujienų portalas news.allcrimea.net pateikia analizę, kas ištiks Krymą, jei bus realizuotas jo išėjimo iš Ukrainos scenarijus.
Pasak portalo, didelė dalis Krymo pusiasalio gyventojų pasiryžę balsuoti už išėjimą iš Ukrainos nesusimąstydami, kad daugiau nei 50 proc. pinigų, be kurių Krymo autonominės respublikos gyvenimas sustotų, atkeliauja iš Ukrainos biudžeto.
Krymas neturi resursų
Didelė dalis Krymo gyventojų, paveiktų Rusijos propagandos, remiamos Krymo savigynos būriais apsimetusių rusų kariškių automatų, nusiteikę ryžtingai ir yra pasiryžę balsuoti už Krymo prisijungimą prie Rusijos.
Žmonių motyvai – daugiausia politiniai, bet jie negalvoja, kokios bus tokio žingsnio ekonominės pasekmės.
Krymo pusiasalis nepajėgus pats apsirūpinti būtinais resursais, tad didžioji dalis jų atkeliauja iš žemyno. Jei Krymas atsiskirtų, Ukraina vargu ar atjungtų Krymui dujas, vandenį, elektrą ar telekomunikacijas. Tačiau beveik neabejotina, jog dujų, vandens, elektros ar telekomunikacijų kainos smarkiai išaugtų.
Žmonių motyvai – daugiausia politiniai, bet jie negalvoja, kokios bus tokio žingsnio ekonominės pasekmės.
Dujos
65 proc. Krymo autonomijai tiekiamų dujų pateikia valstybinė kompanija „Černomorneftegz“. Rudenį ir žiemą kompanija dujas tiekia tiesiai, o pavasarį ir vasarą dujas pumpuoja iš saugyklos žemyne.
Dujos išgaunamos iš Juodosios ir Azovo jūrų baseinų, o pagrindinis įmonės biuras yra Simferopolyje.
Jei Krymas atsiskirtų nuo Ukrainos, „Černomorneftegz“ galėtų patenkinti dalį Krymo dujų poreikio. Tačiau 100 proc. šios kompanijos akcijų valdo „Neftegaz Ukrainy“, kurią valdo valstybė.
Matyt, dėl to naujasis prorusiškas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas jau bando į „Černomorneftegz“ vadovų kėdes pasodinti savo žmones.
Vanduo
Krymo pusiasalį skalauja jūra, bet gėlas vanduo visada buvo problema. Apie 80 proc. Krymo vandens poreikio patenkina Šiaurės Krymo kanalas. Jis pusiasalį apraizgęs kaip voratinklis, kurio kapiliarais miestus ir kaimus pasiekia gėlas vanduo.
Jei ne šis kanalas, Kryme nebūtų žemės ūkio, nes dirbami laukai, daržai ir vynuogynai virstų dykvietėmis. Be to, Dniepro vanduo, perėjęs valymo įrenginius, dar pripildo septynias vandens saugyklas, kurios gyvybiškai būtinos daugiau nei dešimčiai Krymo miestų, tarp jų – Simferopoliui, Sevastopoliui, Kerčei, Sudakui, Feodosijai ir kitiems.
Elektros energija
Krymo pusiasalyje deficitas ne tik vanduo, bet ir elektros energija. Apie 80 proc. elektros energijos į Krymą atiteka iš Zaporožės ir Kachovskajos elektrinių.
Krymo pusiasalyje deficitas ne tik vanduo, bet ir elektros energija.
Kryme yra apie dešimt elektros energiją gaminančių bendrovių – tai vėjo ir saulės, šiluminės elektrinės. Bet jų galios užtektų patenkinti tik penktadaliui elektros energijos poreikio.
Telekomunikacijos
Interneto ryšys Krymo pusiasalį taip pat pasiekia iš žemyno. Iki šiol Krymo gyventojai interneto tiekėjų paslaugomis buvo patenkinti – internetas greitas, skverbtis – gera, paslaugų kainos – nedidelės. Alternatyva gali būti palydovinis internetas, bet jo įdiegimo ir paslaugų kaina būtų didesnė ne procentais, o kartais, o internetas būtų daug lėtesnis nei yra dabar.
„Ukrtelekomo“ magistralės, kurios pusiasalio gyventojus aprūpina telefono ryšiu, nutiestos tais pačiais maršrutais. Mobilieji operatoriai vargu ar atsisakys savo abonentų, bet jei Krymas atsiskirtų, paslaugų kainos tikriausiai padidėtų.
Kas maitina Krymą?
Kryme veikia apie du tūkstančiai įvairaus dydžio ir skirtingų nuosavybės formų pramonės įmonių. Bet iš jų ne daugiau dešimt į autonomijos biudžetą suneša apčiuopiamą indėlį.
Finansiškai pajėgiausios – chemijos pramonės įmonės. Pirmiausia tai garsaus ukrainiečių oligarcho Dmitrijaus Firtašo bendrovės – „Krymskij Titan“, kuri 2012 m. uždirbo 3,6 milijardo grivinų, ir „Krymskij sodovyj zavod“, uždirbusi 1,5 milijardo grivinų.
Į biudžetą nemažai sumoka ir alkoholio gamyklos: „Krymskaja vodocnaja kompanija“, uždirbusi 2,3 mlrd. grivinų, bei Krymo vyno bei konjako gamykla „Bachcisarai“ – 308 mln. grivinų.
Turizmas yra vienas didžiausių Krymo pajamų šaltinių, iš jo Krymas kasmet surenka apie 500 milijonų grivinų. Bet šių metų sezonas jau sužlugdytas.
Pasak Krymo Aukščiausiosios Rados deputato Leonido Pilunskio, Krymas iš savo ekonomikos gauna tik tiek pajamų, kad sugeba padengti 34 proc. išlaidų, o visa kita plaukia iš Ukrainos biudžeto.
„Pastarųjų metų patirtis rodo, kad Krymo autonomijos į valstybės biudžetą pervedami mokesčiai yra niekingai maži. Net jei visi šie pinigai liktų vietiniame biudžete, Krymas padengtų tik 50 proc. savo išlaidų“, – INSIDER pareiškė L.Pilunskis,
Jo teigimu, šiemet bus dar blogiau, nes dėl Rusijos karinės agresijos bei neramumų daug turistų atsisakė planų vasarą ilsėtis ir leisti pinigus Kryme.
„Galima sakyti, kad kurortinis sezonas jau žlugo, o tai reiškia, kad nuostolių patirs ne tik kelionių agentūros, viešbučiai, maitinimo sektorius, bet ir biudžetas“, – pastebėjo politikas.
Turizmas yra vienas didžiausių Krymo pajamų šaltinių, iš jo Krymas kasmet surenka apie 500 milijonų grivinų.
Gelbėjimo planas
Pasak ekspertų, Krymas negalėtų išgyventi, jei sumanytų būti nuo nieko nepriklausomas. Lieka tik du variantai: Ukraina arba Rusija.
Šiuo metu Krymo pusiasalio gyvenimas yra visiškai priklausomas nuo Ukrainos. Jei referendume bus nuspręsta atsiskirti nuo Ukrainos, iš jos tiekiamų dujų, vandens ir elektros energijos kainos gali išaugti kelis kartus. Dėl to Krymas greitai gali atsidurti ant ekonominės katastrofos slenksčio.
Jei referendume bus nuspręsta atsiskirti nuo Ukrainos, iš jos tiekiamų dujų, vandens ir elektros energijos kainos gali išaugti kelis kartus.
Alternatyva tik viena – aprūpintiį pusiasalį gyvybiškai būtinais resursais iš Rusijos. Mažiausiai problemų keltų telekomunikacijos – užtektų nutiesti laidus.
Pastatyti dujotiekius ir elektros tinklus daug sunkiau, ypač dėl penkių kilometrų ilgio Kerčės sąsiaurio tarp Rusijos ir Krymo. Tiesa, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas jau pažadėjo šioje vietoje pastatyti tiltą, bet jo kaina – mažiausiai 3 milijardai JAV dolerių.
Turint omenyje, kad tiek kainuotų tik tiltas, galima spėti, kad investicijos į gyvybiškai būtinus dujotiekus ir elektros tinklus bei kitą infrastruktūrą gali kainuoti dešimtis milijardų JAV dolerių. Kažin ar Rusija pasirengusi tokias milžiniškas sumas skirti Krymo ekonomikai stabilizuoti.
