Iš išorės įprastą britišką aludę primenantis „The Bunyadi“ pastatas su apsaugos darbuotoju prie durų išsiskiria tik aklinai užtamsintais langais. Restorano savininkai jo adresą slepia po devyniomis spynomis ir atskleidžia tik vakarienę užsisakiusiems klientams, mat užeiti ir pavakarieniauti ten kitaip neįmanoma.
Klientai – smalsuoliai ir vojeristai
Vos pro duris įžengusius klientus pasitinka už senovės filmus apie mafiją primenančio baro besišypsantis Emanuelis ir pasiūlęs vandens nurodo, kur yra persirengimo kambariai. Palikę visus savo daiktus saugojimo spintelėse, įsisupę į baltus chalatus ir įsispyrę į šlepetes, lankytojai kviečiami prie baro.
Čia skambant džiazui bei ore tvyrant smilkalų kvapui barmenas plaka tradicinius ir savo kurtus neįprastus kokteilius. Gaivaus gurkšnio trokštantiems ir saldumynus mėgstantiems lankytojams Emanuelis siūlo arbūzų martinio. Ieškančius ne saldžių naujovių, kviečia paragauti kokteilių su avokadu, kiaušinio baltymu, baziliku ar imbieru.
Atsigaivinus prie baro ateina laikas nusimesti apdarus ir paragauti išskirtinio karščiu neapdoroto maisto. 69 svaro sterlingus žmogui kainuojančią vakarienę sudaro 5 patiekalai. Kiekvienas lankytojas gali rinktis iš dviejų meniu – vegetariško ir ne. Kaip teigė vyriausiasis šefas Jonathanas, jis maistą ruošia tik iš organiškų arba biodinaminių produktų. Nors meniu sudarytas ilgam laikui, jis kartais kinta, atsižvelgiant į sezoninius produktus ir jų kainas vietiniuose ūkiuose.
Nors vakarieniaujant nebūtina nusirengti, darbuotojų teigimu, dauguma klientų linkę ragauti maistą nuogi. „Dažniausiai klientai nusirengia, nes juk jie moka už tokią patirtį nemažus pinigus. Be to, padavėjai beveik nuogi, tad jei sėdi su drabužiais, pačiam gali pasidaryti nejauku“, – juokėsi vyriausiasis šefas.
Pašnekovas atviravo, kad į šį restoraną užsuka ne tik naujos patirties ištroškę klientai. „Žmonės čia atvyksta nusiteikę pozityviai ir dažnai sako, kad po vakarienės jaučiasi lyg po atostogų. Pas mus atvyksta įvairūs klientai. Vieni tikisi dvasinės, naujos ir įdomios patirties.
Vieni tikisi dvasinės, naujos ir įdomios patirties. Kiti – mano, kad pas mus išgyvens seksualinę patirtį. Treti – vojeristai, norintys, kad kiti žmonės matytų juos nuogus.
Kiti – mano, kad pas mus išgyvens seksualinę patirtį. Treti – vojeristai, norintys, kad kiti žmonės matytų juos nuogus. Nuo pastarųjų dviejų tipų stengiamės atsiriboti ir pranešti visiems, kad restoranas niekaip nesusijęs su seksualiniais dalykais“, – kalbėjo vyras ir pridūrė, kad Londone daugybė sekso bei striptizo klubų, kuriuose apsilankyti kur kas pigiau.
Įkūrėjas – lietuvius mėgstantis verslininkas
Kadangi restorano idėja – natūralistinė, į vakarieniavimo salę draudžiama neštis bet kokį savo daiktą. Klientams paruošiamas staliukas, kurį supa dviejų metrų aukščio bambukinė tvora, tad lankytojai negali matyti kitų žmonių, išskyrus tuos, su kuriais atvyko.
Stalai ir kėdės pagaminti iš medžio kelmų, o maistas bei gėrimai patiekiami moliniuose induose.
Pirtį primenančioje salėje, papuoštoje džiovintais žolynais, vienintelis šviesos šaltinis – žvakės. Stalai ir kėdės pagaminti iš medžio kelmų, o maistas bei gėrimai patiekiami moliniuose induose. Lankytojai valgo naudodamiesi mediniais smeigtukais arba valgomais šaukšteliais, mat stalo įrankių restorane nėra.
Iki pusės apsinuoginę padavėjai maistą nešioja prieblandoje, tačiau teigia, kad akims įpratus tai daryti visai nesudėtinga. „Išmokau vaikščioti tamsoje, mintinai žinau visų staliukų vietas, o kadangi visi patiekalai – šalti, tai ir lėkštės neįkaitusios, nėra pavojaus nudegti“, – kalbėjo nuo restorano įkūrimo jame dirbanti Iria.
Draugiški padavėjai klientams papasakoja apie kiekvieną patiekalą, jo sudėtines dalis, gaminimo būdą bei rekomenduoja tinkantį vyną. Darbuotojų teigimu, visų klientų nuomonė jiems rūpi, mat restoranas naujas, tad atsižvelgiant į žmonių poreikius planuojama tolesnė veiklos strategija. Po kiekvieno patiekalo padavėjai pasiteirauja, kas jame patiko, kas nelabai. Ragaujančiųjų ir vegetariškus, ir mėsiškus patiekalus prašoma palyginti abu meniu.
Idėjos autorius ir „The Bunyadi“ įkūrėjas Sebastianas Lyallas prisipažino prieš šio restorano atidarymą ilgai dirbęs Lietuvoje, mat ten buvo įkurtas jo darbovietės biuras.
„Įsimylėjau Lietuvą ir labai džiaugiausi ten gyvendamas. Kiekvieną kartą nuvykus būna labai gera. Mėgstamiausia vieta man – Kauno senamiestis, tačiau visa šalis labai graži. Gamta – išskirtinė, švari ir, svarbiausia, jos labai daug“, – apie Lietuvą pasakojo verslininkas.
Paklaustas apie Londone gyvenančius mūsų tautiečius, vyras išdėstę labai teigiamą nuomonę: „Man lietuviai patinka. Pirmiausia, jie labai draugiški ir paslaugūs, o antra – itin darbštūs. Nepažįstu nei vieno lietuvio, kuris nesistengtų išlaikyti save bei savo šeimą“.
Iš pradžių planuota, kad „The Bunyadi“ dirbs tik tris vasaros mėnesius, tačiau sulaukę milžiniško pasisekimo, įkūrėjai svarsto durų taip greitai neužverti. Tikėtina, kad Londone veikiantis pirmasis natūralistų restoranas dirbs iki gruodžio, o kituose didžiuosiuose pasaulio miestuose bus atidaryti tokie patys restoranėliai.
Įkūrėjai taip pat svarsto idėją sukurti „kilnojamą“ restoraną, kuris užvėręs duris Londone persikeltų į Paryžių, o po trijų mėnesių ten – į kurį nors JAV didmiestį. Jei klientai pamėgtų idėją, restoranai taptų nuolat dirbančiais.
