Šiuo metu ES sutartyje numatyta, kad pagrindinė EP būstinė yra Strasbūre, kur vyksta dvylika plenarinių sesijų per metus.
Pats parlamentas šiuo klausimu – susiskaldęs. Kaip BNS sakė EP Biudžeto komiteto pirmininkas prancūzas Alain Lamassoure (Alenas Lamasūras), EP darbo vietos Strasbūre simbolinė reikšmė yra svarbesnė nei pinigai, kuriuos kainuoja važinėjimas.
„Aišku, kad vienoje vietoje posėdžiauti pigiau nei keliose. Bet EP vieta – tai ne tik pinigai, nes kiekis tikrai nedidelis. Strasbūras yra istorinis Vokietijos ir Prancūzijos susivienijimo simbolis ir tai daug svarbiau, nei tas nedidelis kiekis pinigų, kuriuos kainuoja“, – Strasbūre kalbėjo Europos liaudies partijos (EPP) atstovas.
Jis sutiko, kad gali atsirasti naujų minčių, tačiau prancūzams reikia laiko: „Prancūzai gali per tam tikrą laiką suprasti, kad kai kurie pakeitimai gali būti protingi, ir atsiliepti į pasiūlymą dėl vienos būstinės“.
Tačiau, anot jo, reikėtų pasiūlyti mainais kitą instituciją, komitetą, kam būtų naudojami gana nauji ir brangiai kainavę pastatai Strasbūre.
Rezoliucijai dėl galimybės patiems apsispręsti pritarė 483 EP narių, 141 nepritarė, o 34 susilaikė.
Liberalų ir demokratų aljanse (ALDE) dirbantis Leonidas Donskis BNS po balsavimo sakė, jog parlamentarų nuomonės skiriasi, bet toks važinėjimas yra nusikalstamas pinigų švaistymas.
„Tas klausimas yra labai suskaldęs europarlamentarus, bet vis dėlto dauguma, kurią aš užčiuopiu, yra Briuselio naudai“, – sakė L.Donskis.
Anot jo, verta perkelti kitą instituciją į Strasbūrą ir EP palikti vienoje vietoje.
„Logika byloja, kad gal įsiteikime mes Prancūzijai atiduodami porą komitetų strategiškai svarbių, jeigu reikia, galime NATO perkelti, bet palikime mes pagaliau tą parlamentą dirbti ten, kur jis dirba prie Tarybos ir Europos Komisijos“, – teigė L.Donskis.
EPP politinės grupės narys Algirdas Saudargas, dirbantis EP Konstitucinių reikalų komitete, sutinka, kad patogiau būtų dirbti vienoje vietoje, tačiau nemano, kad to pavyktų greitai pasiekti.
Dauguma europarlamentarų į Strasbūrą atvyksta iš šalių narių, tad didelio skirtumo, kur skristi, anot jo, nėra. Tokie EP bandymai nėra nauji, sakė europarlamentaras, tačiau istoriniai dalykai nusveria. „Taikos kaina Europai nepalyginamai didesnė negu kokios nors išlaidos dėl būstinės Strasbūre“, – sakė A.Saudargas.
Konstitucinių reikalų komiteto atstovas nebuvo nusiteikęs optimistiškai, kad EP bandymai bus sėkmingi, nes būstinė Strasbūre įtvirtinta sutartyse, o siekimas pakeisti sutartis, anot europarlamentaro, būtų tuščias jėgų švaistymas.
Lietuvos atstovė Socialistų ir demokratų frakcijoje Vilija Blinkevičiūtė teigė pritarusi rezoliucijai, nes Strasbūras, kaip simbolis, kainuoja per daug. „Mes turim pagaliau įsisąmoninti, kad negalim penki tūkstančiai žmonių kas mėnesį keliauti kaip tas keliaujantis karavanas, o kai kas pavadina ir cirku, į savo darbo vietą į Strasbūrą iš Briuselio, kur tris savaites dirbam“, – BNS po balsavimo dėl rezoliucijos kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
„Aš suprantu, kad prancūzai visada bus prieš, jie ir mūsų, socialistų, frakcijoje prieš, kaip ir krikščionių demokratų frakcijoje prieš, na ir dalis vokiečių galbūt, nes jie irgi iš to gyvena“, – kalbėjo europarlamentarė.
Nors dėl būstinės vietos bendru sutarimu sprendžia ES valstybės, Lisabonos sutartis suteikė Parlamentui galias inicijuoti ES sutarties pakeitimus.
Rezoliucijoje pažymima, kad papildomos metinės išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“ (tarp Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro), siekia 156–204 mln. eurų – tai prilygsta apytikriai 10 proc. Parlamento metinio biudžeto. Papildomos metinės išlaidos vien dėl būstinės Strasbūre sudaro 103 mln. eurų.
