Kiekvienam turistui buvo pasakojama, kad Estijos sostinėje galioja nerašytas draudimas nestatyti Taline namų, aukštesnių už Olevistės bažnyčią, kurios bokštas – 124 metrų. Tačiau 2006-aisiais tuometis miesto meras Juris Ratas pranešė, jog oficialaus draudimo statyti sostinėje aukštus pastatus nėra. „Kad nauji namai nebuvo didesni už Olivestės bažnyčią, galima vadinti tam tikru visuomeniniu susitarimu“, – pareiškė miesto galva. Pasak mero, jei aukšti pastatai įsilies į sostinės panoramą, juos gali būti leista statyti. Netrukus Taline buvo nurodytos keturios dangoraižiams tinkamos vietos: Maakri rajone – iki 130 metrų, Soosi – iki 83 metrų, Talin-Vaike – iki 77 metrų, Jarvėje – iki 83 metrų aukščio. Prieš mėnesį Talino savivaldybė patvirtino dar 11 vietų, kuriose bus galima statyti aukštesnius nei 45 metrų pastatus. Šios zonos parinktos atsižvelgiant į Estijos sostinės istorinį senamiestį ir jo apsauginę zoną.
Talino valdžia dar praėjusių metų lapkritį pritarė ir 110 metrų aukščio dangoraižio statybai. Jis iškils miesto centre šalia viešbučio „Olimpia“, bokšto „Tornimiae“ ir SEB banko centrinės būstinės. Tai bus šeštas Taline statinys, kurio aukštis – daugiau kaip 80 metrų.
Estijos finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metas šalies ūkis smuks 12,3 proc. ir kad valstybės biudžetą dar reikės sumažinti 5,7 mlrd. kronų (1,26 mlrd. litų), o kitais metais – 12,7 mlrd. kronų (2,8 mlrd. litų).
Statybos merdi
Tačiau šiuo metu statybų verslas Estijoje neklesti, o statybų bendrovės vengia mokėti mokesčius. Šalies Mokesčių ir muitinės departamentas, nuo šių metų pradžios patikrinęs 85 tokias įmones, nustatė, kad jos nesumokėjo valstybei daugiau kaip 33 mln. kronų (5,75 mln. litų). Departamento Kontrolės skyriaus vadovas Egonas Vermiae teigia, jog statybų sektoriuje bandoma išsisukti nuo mokesčių daug dažniau nei kitose verslo srityse – atlyginimai vis dar mokomi vokeliuose, išrašomos fiktyvios sąskaitos. Statybos bendrovių atstovai aiškina, kad taip yra dėl krizės. Mat jai prasidėjus smarkiai sumažėjo darbų apimtis, todėl įmonės, negalėdamos sudurti galo su galu, stengiasi mokėti mažiau mokesčių.
Kad statybininkai išgyvena sunkius laikus rodo ir tai, jog per vieną mėnesį, nuo vasario iki kovo, Estijos miestuose nekilnojamasis turtas atpigo 12,2 proc. – iki 11,4 tūkst. kronų (2000 litų) už kvadratinį metrą. Palyginti su 2007 metais, kaina sumažėjo jau 47,5 procento. Be to, vis daugiau statybininkų netenka darbo. Pernai per visus metus jį prarado maždaug 8 tūkst. žmonių, o nuo šių metų pradžios – jau beveik 40 tūkstančių.
Estijoje yra daugybė neparduotų butų. Kai kurie pardavėjai siūlo kraustytis į būstą net nesumokėjus už jį, kitaip sakant, mokėti tik už komunalines paslaugas. Panašiai daro ir pastatytų biurų savininkai. Bendrovė, Viljandi mieste pastačiusi biurų pastatą, pasiūlė nuomininkams viename jo aukšte įsikurti nemokamai, t. y. už šias patalpas dvejus metus jie galės mokėti tik komunalinių paslaugų mokesčius.
Dėl smarkiai sumažėjusio pirkimo Estijos nekilnojamojo turto agentūros ieško naujų rinkodaros akcijų. Pavyzdžiui, Pernu agentūra „LVM Kinnisvara“ buvo surengusi vadinamąsias Kliento dienas –tada butus žmonės galėjo apžiūrėti ir naktį, nes agentai dirbo tris paras be jokios pertraukos.
Blaivykla už milijoną eurų
Statybininkai gali pasidžiaugti nebent tuo, kad šalia Talino pradėta statyti blaivykla. Ji turi būti baigta iki rugsėjo. Tapusi nepriklausoma valstybe Estija atsisakė blaivyklų ir girtuoklius vežė į tardymo izoliatarius. Tačiau alkoholio vartojimas šalyje nesumažėjo. Sveikatos tyrimo instituto duomenimis, Estija užima pirmąją vietą Europoje pagal svaigalų suvartojimą vienam gyventojui.
Naujos 50 vietų blaivyklos statyba Talinui kainuos 16,4 mln. kronų (3,45 mln. litų). Savivaldybei teks mokėti už pastato eksploataciją ir girtuokliams teikiamas medicinos paslaugas. Įstaigos personalas bus išlaikomas iš Policijos departamento lėšų.
Talino vicemerė Merike Martinson teigia, jog blaivykla bus pats didžiausias socialinės paskirties objektas, pastatytas Estijos sostinėje šiais metais.
Naudojamos Stabilizacijos fondo lėšos
Padėčiai šalyje negerėjant Estijos vyriausybė pritarė, kad būtų naudojamos Stabilizacijos fondo, kuriame yra 7,33 mlrd. kronų (1,52 mlrd. litų), lėšos. Didžioji jų dalis investuota į Prancūzijos, Austrijos, Nyderlandų vyriausybių vertybinius popierius. Iš fondo leista paimti 3,5 mlrd. kronų (776 mln. litų) biudžeto išlaidoms padengti. Vyriausybė tikisi, jog tai padės sumažinti valstybės kreditų poreikį ir jų administravimo išlaidas.
Estijos finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metas šalies ūkis smuks 12,3 proc. ir kad valstybės biudžetą dar reikės sumažinti 5,7 mlrd. kronų (1,26 mlrd. litų), o kitais metais – 12,7 mlrd. kronų (2,8 mlrd. litų). Taip tikimasi išlaikyti 3 proc. biudžeto deficitą, nes Estija tebesitiki 2011 metais įsivesti eurą.
Estijos parlamentas jau pritarė, kad biudžeto išlaidos būtų sumažintos 8 mlrd. kronų (1,72 mlrd. litų), todėl šiais metais valstybės pajamos turėtų sudaryti 88,2 mlrd. kronų (19,3 mlrd. litų), o išlaidos – 91,89 mlrd. kronų (20,35 mlrd. litų).
Šią savaitę Estijos vyriausybė nusprendė 8 proc. apkarpyti ministrų, ministerijų bei valstybės kanceliarijos darbuotojų atlyginimus. Solidarizuodamasis su jais Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pareiškė, kad ketina prašyti vyriausybę ir parlamentą jam taip pat sumažinti darbo užmokestį 8 procentais. Šiuo metu T.H.Ilvesas gauna 85 890 kronų (maždaug 19 tūkst. litų) algą.
