„Mano tėvai pagrobė visą mano gyvenimą. Bet dabar aš jį susigrąžinau“, – sakė viena iš dukterų, identifikuota kaip Jane Doe numeris 4. Ji buvo vienas iš dviejų vaikų, dabar studijuojančių koledže, kurie penktadienį pasirodė teisme dar kartą paliudyti apie tai, kaip kentėjo tėvų rankose. Ir pasidalyti viltimis apie savo ateitį.
Sutuoktinių pora buvo sulaikyta praėjusių metų pradžioje po to, kai vienas iš 13 jų vaikų, kurių amžius svyravo nuo 2 iki 29 metų, sugebėjo pabėgti iš šlykščių namų ir paskambino policijai.
Valdžios pareigūnai išsiaiškino, kad broliai ir seserys buvo izoliuoti nuo išorinio pasaulio, dažnai neleidžiant tenkinti elementarių fiziologinių poreikių: išsimaudyti duše, gauti medicininę priežiūrą ar net maisto. Todėl buvo liesi ir išbadėję.
„Kartais jie grandinėmis pririšti prie baldų praleisdavo savaites ar net mėnesius“, – pasakojo pareigūnai.
Teisme dukra sakė, kad šiandien ji gyvena savarankiškai ir „gyvenimas yra puikus“.
„Aš esu kovotoja, aš esu stipri ir šaunu per gyvenimą kaip raketa“, – kalbėjo ji, motinai verkiant ir braukiant nuo akių ašaras.
Išmoko susitarti su savimi
Vienas iš Turpinų šeimos sūnų, įvardytų kaip Johnas Doe numeris 2, prisipažino teismui: „Negaliu žodžiais apibūdinti, ką mes išgyvenome.”
Tačiau po akimirkos pridūrė: „Tai yra praeitis.“
Kartais jie grandinėmis pririšti prie baldų praleisdavo savaites ar net mėnesius.
Šiandien vaikinas mokosi koledže ir dirba programinės įrangos inžinieriumi. Praėjusiais metais jis išmoko plaukti ir važiuoti dviračiu. Kartais leidžiasi į ilgus pasivažinėjimus.
Dar jis išmoko susitarti su savimi. Todėl teisme pažvelgė į tėvus ir pasakė juos mylįs ir jiems atleidžiantis daugelį dalykų, kuriuos jie padarė.
Motina meldė atleidimo
Davidas ir Louise Turpinai pasinaudojo proga kreiptis į teismą, jie atsiprašė savo vaikų ir išreiškė viltį, kad jie sėkmingai įgyvendins visus savo troškimus.
„Atsiprašau už viską, ką padariau, kas sužeidė mano vaikus, – sakė Louise Turpin, pridėdama, kad tiki, jog Dievas turi specialų planą kiekvienam iš jos vaikų. – Aš juos myliu labiau, nei jie gali įsivaizduoti.”
Tiek, kiek jie klestės, bus ne dėl jūsų abiejų, bet nepaisant jūsų.
Girdėdama motinos žodžius Jane Doe numeris 4 tyliai sukūkčiojo, valydama ašaras. Ji paglostė keturkojį Raiderį, policijos šunį, teikiantį emocinę paramą traumuotoms aukoms ir teismo liudytojams.
Merginos brolis Johnas Doe numeris 2 jausmus slėpė nunarinęs galvą.
Tėvas Davidas Turpinas išreiškė dėkingumą Dievui už visus vaikus: „Apgailestauju dėl visko, ką padariau jiems pakenkdamas.“
„Klestės ne dėl, o nepaisant jūsų“
Prieš skelbdamas nuosprendį teisėjas Bernardas Schwartzas kreipėsi į kaltinamuosius, pabrėždamas, kad „vaikai iš tiesų yra dovana“ ne tik tėvams ir šeimoms, bet ir visuomenei.
„Jie gali tapti mokslininkais ir išrasti kokių nors ligų gydymą, gali išgelbėti kažkieno gyvenimą. Gali stoti į kariuomenę ir ginti mūsų šalį. Tačiau jūsų savanaudiškas, žiaurus ir nežmoniškas elgesys su savo vaikais atėmė iš jų, jūsų šeimos, draugų, visuomenės ir ypač jūsų pačių šias dovanas. Jų gyvenimas buvo suluošintas, kaip ir jų gebėjimas mokytis, augti, klestėti. Tiek, kiek jie klestės, bus ne dėl jūsų abiejų, bet nepaisant jūsų,“, – kalbėjo B.Schwartzas.
Atsiprašau už viską, ką padariau, kas sužeidė mano vaikus.
Kaltinamiesiems teismas skyrė po 25 metus kalėti. Be to, teismas pateikė apsaugos nurodymus kiekvienam vaikui, siekiančius iki 10 metų.
Tuo laiku Davidui ir Louisei Turpinams draudžiama asmeniškai susisiekti su vaikais – paštu, telefonu, socialinės žiniasklaidos priemonėmis arba per trečiąsias šalis.
Pabėgti planavo dvejus metus
Jei ne išsivadavusios 17 metų mergaitės drąsa, jos įkalintieji broliai ir seserys galbūt niekada nebūtų rasti.
Paauglė pabėgimą planavo daugiau nei dvejus metus. Ji sugriebė namuose rastą išjungtą telefoną ir pabėgo pro langą, prieš tai iškvietusi policiją. Pagalbos numeriu buvo paskambinta iš atjungto mobiliojo telefono, užtikrinusio tik pagalbos skambučius.
