Mokslininkai palygino 1961-1990 ir 2071-2100 metus ir padarė išvadą, kad iki XXI amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra Žemėje padidės 3,5 laipsnio. Ir tai dar palyginti santūri prognozė, nes Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija yra paskelbusi, kad oro temperatūra gali pakilti net 4,8 laipsnio, jeigu nebus ribojamas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų, daugiausia anglies dioksido, kiekis.
Tačiau nors bandymų būta, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nesiseka. Atvirkščiai – jų atmosferoje daugėja, tad vis realesnis tampa juodžiausias klimato kaitos scenarijus.
Kasmet net 200 tūkst. europiečių mirs nuo karščių, nuostoliai dėl potvynių sieks daugiau nei 100 mln. eurų kasmet, o Pietų Europoje kasmet sudegs 8 tūkst. kv.km miškų.
Naudodamiesi ekonominiais modeliais Jungtinių tyrimų centro mokslininkai suskaičiavo, kad amžiaus pabaigoje ES (jeigu tebeturės tiek pat valstybių, žmonių, kaip dabar, o jos ekonomika išliks panašiame lygyje) kasmet praras apie 190 mlrd. eurų. Tai yra net 1,8 proc. dabartinio BVP.
Ekstremalios oro sąlygos (sausros, liūtys, potvyniai, audros, karščio bangos), anot tyrėjų, kamuos vis dažniau.
Tai lems, kad kasmet net 200 tūkst. europiečių mirs nuo karščių, nuostoliai dėl potvynių sieks daugiau nei 100 mln. eurų kasmet, o Pietų Europoje kasmet sudegs 8 tūkst. kv. km miškų. Sausros palies septynis kartus daugiau žmonių. Dėl suniokotų pakrančių kils jūrų lygis.
Daugiausia nuostolių – 120 mlrd. eurų – bus patiriama dėl didėjančio ES gyventojų mirtingumo. Pakrantėse nuostoliai sieks 42 mlrd. eurų, žemės ūkyje – 18 mlrd. eurų kasmet.
Žinoma, nuostoliai nebus visose šalyse vienodi. Labiausiai kentės pietinės ir vidurio pietų valstybės (net 70 proc. nuostolių). Mažiausiai visuotinė klimato kaita bus juntama Šiaurės Europoje. Tačiau kadangi ES šalių ekonomikos glaudžiai susijusios tarpusavyje, pasekmes pajus visi.
Panašūs tyrimai daryti ir JAV, ten apskaičiuota, kad dėl klimato atšilimo 2100 m. vien pakrantėse nekilnojamojo turto bus prarasta už 238-507 mlrd. dolerių.
