Tokį pareiškimą galima suvokti kaip atsaką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris rugpjūtį teigė, kad kazachai niekada neturėjo savo valstybės.
N.Nazarbajevas šventinėje kalboje teigė, kad Kazachstano nepriklausomybė yra „mūsų protėvių pastangų, jų kraujo ir prakaito, raginimo kazachams ginti Kazachstaną iki paskutinio kraujo lašo, rezultatas“.
N.Nazarbajevas šventinėje kalboje teigė, kad Kazachstano nepriklausomybė yra „mūsų protėvių pastangų, jų kraujo ir prakaito, raginimo kazachams ginti Kazachstaną iki paskutinio kraujo lašo, rezultatas“.
Toks kazachų valstybingumą akcentuojantis N.Nazarbajevo pranešimas nuskambėjo gruodžio 15 d., likus dienai iki šalies nepriklausomybės dienos, kuomet Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas viešėjo Kazachstano sostinėje Astanoje vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) šalių atstovų susitikime.
ŠBO renginio atidarymo kalboje Kazachstano lyderis teigė, kad ši organizacija siekia stabilumo ir teritorinių ginčų tarp šalių narių panaikinimo.
Maža to, gruodžio 15 d. vienas Astanos teismas nuteisė Kazachstano pilietį Jevgenijų Vdovenką penkeriems metams kalėjimo už kovas prorusiškų teroristų gretose Donbase.
Iš 17 mln. Kazachstano gyventojų, apie 25 proc. sudaro rusai, daugiausiai gyvenantys šalies šiauriniuose rajonuose, besiribojančiuose su Rusija.
Kazachstano – Rusijos siena, kuri yra ilgiausia visoje Eurazijoje ir tęsiasi beveik 7000 km., kito daugybę sykių per carinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos erą.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje įvairios rusų nacionalistų grupuotės Rusijoje ir Kazachstane siekė surengti referendumus rusų gyvenamose Kazachstano teritorijose dėl prisijungimo prie Rusijos.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje įvairios rusų nacionalistų grupuotės Rusijoje ir Kazachstane siekė surengti referendumus rusų gyvenamose Kazachstano teritorijose dėl prisijungimo prie Rusijos.
Šios separatistinės nuotaikos dar labiau sustiprėjo po to, kai 1990 m. garsus Rusijos rašytojas, Nobelio premijos laimėtojas Aleksandras Solženicynas laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ parašė straipsnį, kuriame įrodinėjo, kad šiaurinės Kazachstano sritys geografiškai priklauso Pietų Sibirui ir dėl to turi priklausyti Rusijai.
Iš karto po šio straipsnio pasirodymo, Sovietų Sąjungos pirmasis prezidentas Michailas Gorbačiovas savo interviu metu pradėjo įrodinėti, kad mažiausiai penkios Šiaurės Kazachstano sritys neva iš tiesų yra Rusijos teritorija ir sienos riba tarp abiejų valstybių privalo būti peržiūrėta.
Nors po Sovietų Sąjungos žlugimo Maskva ilgą laiką nelietė Kazachstano rusų apgyvendintų sričių klausimo, tačiau kovo mėnesį Kremliui įvykdžius Krymo okupaciją, daugelis kaimyninių Rusijos valstybių pradėjo nerimauti dėl savo teritorinio vientisumo.
