Atvykę pareigūnai Kaire buvo sutikti su raudonu kilimu, o pati sutikimo ceremonija priminė Šaltojo karo laikus.
Kairo ir Maskvos flirtas rodo, kaip smarkiai pašlijo JAV ir Egipto santykiai po to, kai Baracko Obamos administracija pažėrė kritikos Ankarai dėl liepos 3-iosios karinio perversmo.
Nors Ankaros pareigūnai tikina, kad buvusi Sovietų Sąjungos partnerė nenusigręžia nuo JAV, kariškių remiama vyriausybė leidžia aiškiai suprasti turinti ir kitų bendradarbiavimo alternatyvų.
Egipto užsienio reikalų ministras Nabilas Fahmy pasistengė išsklaidyti prielaidas apie esminį užsienio politikos krypties pasikeitimą, pareiškęs, jog Rusijos diplomatijos vadovo ir gynybos ministro vizitas yra esamų dvišalių santykių „aktyvinimas“. Jis taip pat pagyrė bendradarbiavimą tarp valstybių „įvairiose srityse“.
Kairo ir Maskvos flirtas rodo, kaip smarkiai pašlijo JAV ir Egipto santykiai po to, kai Baracko Obamos administracija pažėrė kritikos Ankarai dėl liepos 3-iosios karinio perversmo.
Tačiau negalima nekreipti dėmesio į faktą, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko vizito į Kairą netrukus po to, kai JAV įšaldė milijonų dolerių vertės karinę pagalbą Egiptui.
Pareigūnai nepateikė jokių detalių apie planus aptarti kokius nors ginkluotės susitarimus.
Tuo tarpu į atsargą išėjęs Egipto kariuomenės generolas, išlaikęs glaudžius ryšius su dabartine armijos vadovybe, pareiškė, kad Kairas gali pasirašyti 2 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl naikintuvų MiG-24, prieštankinių raketų ir oro erdvės gynybos sistemos įsigijimo.
Tai penktadienį patvirtino ir Rusijos ginklų eksporto agentūros „Rosoboroneksport“ aukštas pareigūnas Michailas Zavalyj.
„Dabar siūlome Egiptui šiuolaikinių sraigtasparnių, oro erdvės gynybos įrangos, taip pat modernizuoti anksčiau įsigytą karinę techniką“, – jis sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“. Jis neatskleidė daugiau detalių, bet Rusijos dienraštis „Vedomosti“ rašo, kad tebevyksta derybos dėl naikintuvų MiG-29M/M2, trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemų ir prieštankinių raketų „Kornet“ pardavimo. „Nejau norite, kad gavę (JAV) antausį mes tylėtume? Žinoma, ne, – sakė generolas Hossamas Sweilamas. – Toks spaudimas nepriimtinas, todėl sugrįžome pas rusus, kad išlaikytume savo kovinius pajėgumus“.
Santykiai tarp Kairo ir Vašingtono, kuris nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio buvo pagrindinis Egipto politinis ir finansinis rėmėjas, smarkiai pašlijo po to, kai buvo nušalintas pirmasis laisvai išrinktas prezidentas Mohamedas Mursi ir buvo imtasi griežtų priemonių siekiant pažaboti jo islamistinių pažiūrų šalininkus. Per šiuos neramumus žuvo šimtai žmonių, tūkstančiai buvo areštuoti.
Santykiai tarp Kairo ir Vašingtono smarkiai pašlijo po to, kai buvo nušalintas pirmasis laisvai išrinktas prezidentas Mohamedas Mursi.
Atskridę į Egiptą S.Lavrovas ir S.Šoigu buvo pasitikti garbės sargybos rikiuotės. Iš karto po to jie nuvyko į gynybos ministeriją derybų su įtakingu šalies gynybos ministru ir kariuomenės vadu generolu Abdel Fattahu al Sissi (Abdel Fatahu Sisiu), vadovavusiu perversmui, per kurį buvo nušalintas M.Mursi, ir kitais aukštais armijos pareigūnais.
Visą dieną per televiziją buvo rodoma nespalvota archyvinė medžiaga, kurioje įamžinti Sovietų Sąjungos ir Egipto lyderių susitikimai, vykę praėjusio amžiaus 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais, kai pačiame Šaltojo karo įkarštyje šalys palaikė glaudžius strateginius santykius, taip pat vyko Egipto karas su Izraeliu, artimiausiu JAV sąjungininku Artimuosiuose Rytuose.
„Siekiame suaktyvinti santykius, kurie jau egzistuoja“, – sakė N.Fahmi žurnalistams po susitikimo su S.Lavrovu.
Atsakydamas į klausimą, ar Rusija pakeis Jungtines Valstijas ir taps svarbiausia Egipto sąjungininke, ministras pabrėžė, kad Kairas neieško „niekieno pakaitalo“, ir kad Rusija yra per daug svarbi tokiam vaidmeniui.
S.Lavrovas, kuris kalbėjo padedamas vertėjo, susitikimą pavadino „istoriniu“.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pamėgino pataisyti pašlijusius santykius tarp šalių, kai kiek anksčiau šį mėnesį su vizitu lankėsi Kaire, tačiau atrodo, kad Vašingtono sprendimas įšaldyti dalį karinės pagalbos, įskaitant tankų, sraigtasparnių ir naikintuvų tiekimą, įžeidė laikinosios vyriausybės orumą.
S.Lavrovo ir S.Šoigu apsilankymas yra aukščiausio rango Rusijos pareigūnų vizitas šioje šalyje nuo 2009 metų, kai buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas su tuometiniu Egipto lyderiu Hosni Mubaraku (Hosniu Mubaraku) pasirašė partnerystės susitarimą.
Kol kas sunku įsivaizduoti, kad Rusija bent artimiausiu laikotarpiu galėtų tapti pagrindine Egipto rėmėja vietoje Jungtinių Valstijų.
Pagal užsienio šalims JAV skiriamos pagalbos mastą Egiptas užima antrą vietą po Izraelio. Pagrindinis šios paramos tikslas – išsaugoti 1979 metais Egipto ir Izraelio pasirašytą taikos sutartį. Praėjusį mėnesį Vašingtonas įšaldė didelę dalį savo 1,5 mlrd. dolerių metinės pagalbos Egiptui.
„Teoriškai nėra jokio susipriešinimo ir poreikio rinktis tarp JAV ir Rusijos, – sakė Rusijos klausimų ekspertas Farragas Aboul-Nouras . – Tačiau praktiškai JAV pagalbos įšaldymas buvo garsus pavojaus signalas... Žinia JAV yra ta, kad Egiptas negali visam laikui likti JAV įkaitu“.
Kairas nuo 6-ojo dešimtmečio, kai Sovietų Sąjunga parėmė tuomečio Egipto lyderio Gamalo Abdel Nassero ambicingą siekį pačiame Šaltojo karo bei arabų ir Izraelio konflikto įkarštyje modernizuoti šią musulmonišką šalį ir sukurti gerai ginkluotą kariuomenę, du dešimtmečius buvo artimiausias Maskvos sąjungininkas arabų pasaulyje.
Tačiau 1972-aisiais tuometinis prezidentas Anwaras Sadatas išsiuntė iš šalies tūkstančius Sovietų Sąjungos karinių patarėjų ir netrukus po 1973 metų Artimųjų Rytų karo ėmėsi žingsnių suartėti su Jungtinėmis Valstijomis.
Egipto santykiai su Sovietų Sąjunga smarkiai pašlijo po sovietų invazijos į Afganistaną 1979 metais. Egiptas buvo tarp valstybių, siuntusių į šią šalį savo kovotojus kovai su sovietų pajėgomis.
Pastaraisiais metais dvišaliai santykiai pastebimai gerėjo. Kasmet Egipte poilsiauja beveik 2 mln. rusų.
