Nusitaikė į tankus: ar tikrai „Leopard 2“ šaudo radioaktyviais sviediniais?

Apie tai, kad nuskurdinto urano šaudmenys gali pakenkti ukrainiečių sveikatai, ėmė skelbti prokremliška naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Tankų „Abrams“ ir „Leopard 2“ tiekimas Kyjivui yra ne tik karinės eskalacijos aktas, bet ir kelia grėsmę civilių gyventojų sveikatai dėl šių tankų naudojamų nuskurdinto urano sviedinių: jie užteršia vietovę ir sukelia vėžio protrūkius, sausio pabaigoje agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos karo gydytojas Konstantinas Sivkovas.

„Scanpix“ nuotr./Uranas

Naudojamas šaudmenims ir šarvams

Pasak ginklų ir karybos eksperto Giedriaus Petkevičiaus, kai kuriuose tankuose, pavyzdžiui, amerikietiškuose „Abrams“, išties naudojami nuskurdinto urano šaudmenys, tačiau dėl to nėra reikšmingos įtakos aplinkos radiaciniam fonui.

„Amerikiečiai naudoja tiek pas save tankuose „Abrams“, tiek jų šarvuose nuskurdintą uraną. Jis duoda labai stiprią pramušamąją galią.

Tanko sviedinys nėra kamuolio arba kulkos formos, jis panašus į strėlę. Iš nuskurdinto urano pagaminta strėlė daug efektyviau įsiskverbia į priešo objektą nei kito metalo, pavyzdžiui, grūdinto plieno šaudmuo“, – teigė ekspertas.

Anot G.Petkevičiaus, atominėse jėgainėse nebetinkamas naudoti nuskurdintas uranas turi kelis privalumus. Visų pirma – kaina. Jėgainių valdytojai turėtų uraną utilizuoti arba saugoti, todėl iš jų gaminant šaudmenis, kurių išeiga karo ar pratybų metu yra didžiulė, galima gerokai sutaupyti.

„Teoriškai būtų galima gaminti šaudmenis iš titano ar volframo, tačiau toks sviedinys būtų aukso vertės“, – komentavo ekspertas.

Vienos nuomonės nėra

Dėl nuskurdinto urano šaudmenų poveikio aplinkai kol kas nesutariama. G.Petkevičius prisimena, kad po operacijos „Audra dykumoje“ (angl. „Desert storm“), kur pirma kartą buvo panaudoti dideli kiekiai nuskurdinto urano šaudmenų, žalieji aktyvistai piktinosi ir teigė, kad jie gali pakeisti gamtos radiacinį foną ar net pakenkti tankų įgulų narių sveikatai. Tačiau taip nenutiko.

„Radiacinis fonas padidėjo tik šiek tiek, labai nežymiai. Įtakos sveikatai tas negalėtų turėti. Taip griežtai pasakyti, kad aplinkai (urano šaudmenys – aut.) neturi visiškai jokios įtakos, aš negalėčiau, tačiau tai tikrai ne toks baisus baubas, kaip jį piešia“, – pabrėžė specialistas.

Asmeninio albumo nuotr./Giedrius Petkevičius

Vokiečiai urano nenaudoja

Vokietijoje gaminamiems tankams „Leopard 2“ nenaudojama nei nuskurdinto urano sviedinių, nei šarvų.

Net jei šie šoviniai būtų panaudoti Ukrainoje, tai nėra branduolinis ginklas ar nešvarios bombos, kaip teigiama platinamoje dezinformacijoje, o poveikis sveikatai būtų minimalus.

Nuskurdinto urano radioaktyvumas yra nereikšmingas. Pagal tarptautinius susitarimus šaudmenys, kuriuose yra šio izotopo, nelaikomi nei branduoliniu, nei cheminiu ginklu.

Pasak G.Petkevičiaus, vokiečiai gamina šaudmenis volframo pagrindu.

„Žinant vokiečių požiūrį į atominę energetiką ir žalumą, tai galima būtų net teoriškai atmesti tikimybę, kad jie galėtų naudoti nuskurdintą uraną, tačiau grynai techniškai tokia galimybė būtų, jei, pavyzdžiui, į „Leopard 2“ būtų įdėti iš amerikiečių įsigyti šaudmenys“, – paaiškino ginklų ekspertas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

Pavojus sveikatai minimalus

Tyrimais nenustatyta, kad su nuskurdinto urano šaudmenimis susidūrusių žmonių sveikatai kiltų rimtas pavojus.

2000 m. žurnale „Science & Global Security“ buvo paskelbtas Steve'o Vetterio ir Franko von Hippelio straipsnis „Nusodrintojo urano amunicijos keliamas pavojus“, kuriame pažymima, kad dėl mažo šaudmenų radioaktyvumo radiologinis pavojus žmonėms taptų reikšmingu tik esant ilgalaikiam poveikiui, pavyzdžiui, jei skeveldrų fragmentai liktų kareivio organizme.

Mažai tikėtina, kad įvertintas sunkiųjų metalų cheminio poveikio ribines vertes pasieks asmenys, esantys pavėjui nuo amunicijos. Rizika kyla tik tiems žmonėms, kurie ilgą laiką buvo transporto priemonėse, paveiktose tokių šaudmenų.

Tais pačiais metais ir tame pačiame žurnale buvo išspausdintas Teodoro Liolioso straipsnis „Aljanso pajėgų operacijose naudojamos nusodrintojo urano amunicijos rizikos vertinimas“.

Publikacijos autorius teigia, kad bet koks ilgalaikis bendro mirtingumo nuo vėžio padidėjimas dėl nuskurdintojo urano būtų toks mažas, kad jo nebūtų įmanoma kaip nors išskirti.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.