Euro zonos finansų krizę graikai pajuto savo kailiu – maždaug kas ketvirtas žmogus neteko darbo, kitiems buvo sumažinti atlyginimai.
Buvęs verslininkas Panagiotis Covas yra vienas bedarbių armijos atstovų. Jis niekada nesitikėjo, kad stovės eilėje prie nemokamai dalijamos sriubos Atėnuose.
„Aš esu čia, nes nebegaliu gyventi normalaus gyvenimo. Aš turėjau daug pinigų. Mano verslas buvo sužlugdytas ir dabar visiškai neturiu pinigų netgi kukliam gyvenimui“, – sakė P.Covas.
Kiekvieną dieną 55-erių Covas nemokamai gauna maisto davinį iš labdaros fondo „Duona ir veikla“, kuris rūpinasi tais graikais, kurie patys savimi pasirūpinti jau nebesugeba.
Žmonėms be arba su itin mažomis pajamomis tokios labdaros valgyklos yra bene vienintelis išsigelbėjimas. Covas teigia, kad jam nemalonu imti maistą, tačiau vyras neturi kitos išeities.
„Aš nesu valkata. Man nepatinka prašyti. Man patinka dirbti. Aš nenoriu gyventi kaip turčius, aš galėčiau gyventi ir su minimaliomis pajamomis“, – pasakojo Covas.
Žmonėms, praradusiems pajamų šaltinį, Graikijos valdžia finansiškai nepadeda. Daugeliui tenka tikėti artimųjų dosnumu. Tačiau vienišiems žmonėms belieka stoti į eiles prie nemokamų sriubų ir kitokių maisto davinių.
„Savo gyvenime ar dirbau labai daug ir niekad nesitikėjau, kad man kada nors reikės pagalbos. Ko aš galiu tikėtis dabar? Nesitikiu, kad kažkas manimi pasirūpins“, – sakė Covas.
Atėnuose organizacija „Duona ir veikla“ turi devynis pagalbos centrus. Covas sako esąs jiems labai dėkingas, tačiau mini, kad jam tikrai reikėtų darbo.
„Aš galiu dirbti bet kokį darbą. Man yra 55-eri ir bet kokį darbą rasti nėra lengva. Aš moku daug, bet šiuo metu gauti darbą Graikijoje yra labai sunku“, – sakė Covas.
Nauja Graikijos vyriausybė tenkina Europos Sąjungą ir finansų rinkas, tačiau patys graikai neturi vilčių, kad nauja valdžia pakeis jų gyvenimą.
„Nemanau, kad valdžia čia gali kažką pakeisti. Europos šalys gali padėti mums investuodamos ir taip sukurdamos naujų darbo vietų graikams. Aš nepasitikiu Graikijos politikais, nes krizę juk sukėlė ne piliečiai, bet valdžia“, – kalbėjo Covas.
Graikų situacija yra išties sunki, bet greičiausiai ir dar pablogės, kai taupymo reformos irsis toliau. Europos Sąjungos parama reiškia, kad reikės dar labiau taupyti ir gali būti, kad vis daugiau graikų gyvens iš labdaros. Tokiems žmonėms kaip Covas teks dar ilgai palaukti, kol jie galės tenkinti ne tik savo pamatinius poreikius.