Šie laivai buvo tarp šimtų, kuriuos 1944 metais nacistinės Vokietijos laivynas nuskandino Dunojuje, kai traukėsi nuo besiveržiančių sovietų pajėgų.
Esant žemam vandens lygiui, jie vis dar trukdo eismui upėmis.
Tačiau šių metų sausra, kurią mokslininkai laiko globalinio atšilimo padariniu, Dunojaus ruože netoli Prahovo rytinėje Serbijos dalyje atidengė daugiau nei 20 laivų.
Manoma, kad juose dar užsiliko daugybė tonų karinės amunicijos ir sprogmenų, o tai kelia pavojų laivybai.
„Vokietijos flotilė paliko didelę ekologinę problemą, kuri kelia grėsmę mums, Prahovo žmonėms“, – „Reuters“ sakė 74 metų Prahove gyvenantis pensininkas Velimiras Trajilovičius, parašęs knygą apie vokiečių laivus.
Vietos žvejybos pramonės darbuotojai taip pat nėra saugūs, kaip ir kitoje upės pusėje esantys Rumunijos žvejai.
Mėnesius trunkanti sausra ir rekordiškai aukšta temperatūra sutrikdė upių eismą gyvybiškai svarbiomis arterijomis kitose Europos dalyse, įskaitant Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.
Serbijoje valdžios institucijos ėmėsi gilinimo darbų, kad laivybos juostos Dunojuje būtų atviros.
Prie Prahovo kai kurie vokiečių nuskandinti laivai susiaurino laivybai skirtą atkarpą šioje Dunojaus vietoje nuo 180 metrų iki vos 100 metrų.
Kai kurių upėje paskandintų laivų stiebai ir kitos aukštesnės korpusų dalys dabar kyšo iš vandens, kiti – vis dar panirę po vandeniu.
Kovą Serbijos vyriausybė paskelbė 29 mln. eurų vertės konkursą laivų iškėlimo ir išminavimo darbams atlikti.
