Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nutekintas dokumentas: JAV ir Rusija galėtų tartis dėl raketų dislokavimo Europoje

Jungtinės Valstijos galėtų būti pasirengusios sudaryti susitarimą su Rusija, kad sumažintų įtampą dėl raketų dislokavimo Europoje, jei Maskva atsitrauktų nuo karo slenksčio Ukrainoje, teigiama trečiadienį Ispanijos žiniasklaidos paskelbtame nutekintame dokumentu.
„Aegis Ashore“ objektas Rumunijoje
„Aegis Ashore“ objektas Rumunijoje / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Dienraštis „El Pais“ praėjusią savaitę paskelbė du dokumentus, kurie tariamai yra Jungtinių Valstijų ir NATO raštiški atsakymai į Rusijos siūlymus dėl naujo saugumo modelio Europoje. JAV Valstybės departamentas atsisakė juos komentuoti.

Tuo metu NATO, kalbėdama apie antrąjį dokumentą, pareiškė niekada nekomentuojanti „galimai nutekintos informacijos“.

Vis tik tekstas tiksliai atspindi NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimus žiniasklaidai, kuriuos jis padarė praėjusią savaitę, išdėstydamas 30 narių karinio aljanso poziciją dėl Rusijos reikalavimų.

Amerikiečių dokumente, pažymėtame kaip konfidencialus „neoficialus dokumentas“, teigiama, kad Vašingtonas būtų pasirengęs, konsultuodamasis su NATO partneriais, aptarti „skaidrumo mechanizmą, kuris patvirtintų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ nebuvimą „Aegis Ashore“ objektuose Rumunijoje ir Lenkijoje“.

Tai įvyktų su sąlyga, kad Maskva „pasiūlys atsakomąsias skaidrumo priemones dviejose mūsų pasirinktose iš žemės paleidžiamų raketų bazėse Rusijoje“.

„Aegis Ashore“ sistema yra skirta gintis nuo trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų. Tačiau Rusija anksčiau yra teigusi, kad JAV galėtų atakuoti jos teritoriją vidutinio nuotolio raketomis „Tomahawk“, jeigu jos būtų dislokuotos „Aegis Ashore“ bazėse.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Raketos „Tomahawk“ paleidimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Raketos „Tomahawk“ paleidimas

Remiantis JAV dokumentu, Vašingtonas dėl galimo pasiūlymo konsultuosis su NATO sąjungininkėmis, ypač su Rumunija ir Lenkija.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti nutekintus dokumentus, tik pasakė, kad „mes nieko neskelbėme“. Rusijos užsienio reikalų ministerija valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ taip pat atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad „El Pais“ paviešinti dokumentai yra autentiški.

Pastaraisiais mėnesiais auga susirūpinimas, kad Maskva gali pradėti įsiveržimą į Ukrainą, rusų prezidentui Vladimirui Putinui dislokavus daugiau kaip 100 tūkst. karių prie kaimyninės šalies sienų. Dalis šių pajėgų, palaikomų tankų, artilerijos, sraigtasparnių bei karo lėktuvų, sutelkta Baltarusijos teritorijoje.

Rusijos pareigūnai tvirtina, kad Maskva neketina surengti invazijos.

Remiantis nutekintu dokumentu, pateikusios rašytinius atsakymus JAV pabrėžė, kad „pažanga šiais klausimais gali būti pasiekta tik deeskalacijos aplinkoje, kalbant apie Rusijos grėsmingus veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.

V.Putinas, antradienį pirmą kartą per daugiau nei mėnesį viešai pasisakydamas apie konfrontaciją, apkaltino JAV ir jų sąjungininkes ignoruojant pagrindinius Rusijos saugumo reikalavimus. Vis tik prezidentas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti dialogą, kad sumažėtų įtampa dėl Ukrainos.

Jo komentarai suteikia pagrindo manyti, kad potenciali Rusijos invazija nėra neišvengiama ir kad galima tikėtis dar bent vieno diplomatijos raundo.

„Scanpix“/AP nuotr./ Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./ Vladimiras Putinas

Po trečiadienį Kijeve vykusių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Nyderlandų premjeras Markas Rutte pabrėžė, kad „būtina tęsti dialogą“. Antraip, „akivaizdu, kad tolesnė agresija prieš Ukrainą turės rimtų pasekmių“, perspėjo M.Rutte.

Pažymėtina, kad nutekintuose dokumentuose neminimos Ukrainos viltys įstoti į NATO. V. Putinas reikalauja, kad NATO nebepriimtų jokių naujų narių ir išvestų savo karius bei karinę techniką iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo 1997 metų – tai yra iš beveik pusės jo narių.

Su NATO susietame nutekintame dokumente 30 sąjungininkių „dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą vykdyti NATO atvirų durų politiką“, bet Ukraina konkrečiai neminima.

Pagal Aljanso steigimo sutarties 10-ąjį straipsnį, kitos Europos valstybės gali būti kviečiamos prisijungti, jei tokia plėtra padeda siekti Europos saugumo tikslų.

Per 2008 metais vykusį NATO viršūnių susitikimą lyderiai pasveikino „Ukrainos ir Sakartvelo euroatlantinius siekius tapti NATO narėmis“, ir pridūrė: „Šiandien sutarėme, kad šios šalys taps NATO narėmis.“

Vėliau tais pačiais metais Rusija įsiveržė į Sakartvelą, o 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Per Rytų Ukrainoje vėliau įsiplieskusį teberusenantį konfliktą žuvo jau apie 14 tūkst. žmonių.

Planai dėl abiejų šalių narystės NATO yra įšaldyti, nors Aljansas ir toliau jas remia bei skatina vykdyti reformas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos