Vokietijos laikraštis „Tagesspiegel“, paskui JAV ir kitų šalių leidinius, ėmėsi analizuoti nutekintus JAV žvalgybos duomenis. Vokiečių leidinys daugiausia dėmesio skyrė kovos dėl valdžios Kremliuje ir tariamų dalies Rusijos vadovybės ardomųjų planų temai.
Pasak Vokietijos leidinio, „Rusijos kariuomenės vadovybė esą turėjo planą, kaip sabotuoti karą – Putino nenaudai“.
Tariamame JAV žvalgybos dokumente cituojamas „autoritetingas Ukrainos šaltinis“, kuris savo ruožtu cituoja Rusijos šaltinį, neva turintį prieigą prie Kremliaus. Ukrainos šaltinis teigia, kad Maskvos karinėje vadovybėje buvo bandoma sabotuoti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Už bandymą sabotuoti esą atsakingi Nikolajus Patruševas ir Valerijus Gerasimovas, Rusijos saugumo tarybos sekretorius ir Rusijos generalinio štabo viršininkas, o dabar vyriausiasis Rusijos pajėgų Ukrainoje vadas.
Dokumente, su kuriuo taip pat susipažino „Tagesspiegel“, teigiama, kad Rusija planavo perkelti išteklius iš Taganrogo (Rusija) į Mariupolį (Ukraina) ir „sutelkti dėmesį į pietinį frontą“.
Pasak šaltinio, N.Patruševas ir V.Gerasimovas parengė tokį „puolimo“ planą, kuris „sabotuotų“ V.Putino sumanymus.
Pasak šaltinio, V.Gerasimovas atmetė suplanuotą puolimą. „Jis pasakė Putinui, kad Ukrainos pajėgos yra gausesnės už Rusijos pajėgas, ir perspėjo, kad Rusija patirs didelių nuostolių, jei puolimas įvyks“, – sakoma straipsnyje.
Aukštų karinių pareigūnų bandymas sabotuoti turėjo lemti karinį pralaimėjimą – buvo siekiama, kad V. Putinas atrodytų blogai, kad skaudus pralaimėjimas lemtų karo pabaigą.
Žvalgybos dokumente teigiama, kad pagal sabotažo planą karas turėjo baigtis iki 2022 m. kovo 5 d., kai V. Putinas turėjo pradėti chemoterapijos kursą. Kodėl jam to kurso reikėjo, dokumentuose nerašoma.
Pasak Kremliui artimo šaltinio, V.Gerasimovas norėjo sužlugdyti Rusijos karių dislokavimą. Jis planavo tai padaryti kovo 5 d., „kai V. Putinui neva turėjo būti pradėtas chemoterapijos seansas, todėl jis negalėtų daryti įtakos karo eigai“.
„Tagesspiegel“ rašo, kad neaišku, kiek galima pasitikėti nutekinta informacija.
Vokietijos leidinys pažymi, kad duomenys apie V.Putino ligą nepasitvirtino, tačiau Kremliaus interneto svetainėje nėra jokių įrašų apie 2022 m. kovo 3-6 d. laikotarpį. Paskutinis V.Putino susitikimas prieš pertrauką buvo su Saugumo Taryba, o kovo 6 d. visi pasitarimai vyko telefonu.
Iki šiol Vakarų žiniasklaidoje N.Patruševas ir V.Gerasimovas buvo vadinami vienais Ukrainos puolimo architektų.
„Tagesspiegel“ priduria, kad kituose nutekintuose dokumentuose taip pat kalbama apie „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu konfrontaciją. Teigiama, kad ginčas tarp J.Prigožino ir S.Šoigu paaštrėjo iki tokio lygio, kad įsikišo V.Putinas ir 2023 m. vasario 22 d. esą įvykusiame susitikime bandė juos sutaikyti.
