Vienas ūkininkas šoko į savo traktorių, kuriame buvo didelis mėlynas vandens bakas ir nuskubėjo į pagalbą. Vis tirštesni dūmai temdė šviesą, o vėjas pustė pelenus į atvirą vyro veidą. Karštos liepsnos greitkelyje švytėjo ryškia oranžine spalva, laižydamos siūbuojančius pakelės medžius.
„Mums reikia didesnio traktoriaus!“ – netrukus sušuko vairuotojas, kuriam laikui nutraukdamas gaisro gesinimo darbus ir skubėdamas atgal į miestą taip greitai, kaip tik leido jo burzgianti mašina.
Šiaurės rytų Sibiro gyventojus jau trečius metus iš eilės kamuoja didžiausi gaisrai, kokius tik jie pamena. Daugelis žmonių čia jaučiasi bejėgiai, pikti ir palikti likimo valiai.
Jie šalčiausias žiemas už Antarktidos ribų ištveria per daug nesiskųsdami. Tačiau pastaraisiais metais vasarą temperatūra Rusijos Arktyje pakyla net iki 40 laipsnių, ir milžiniškos liepsnos tirpina kadaise amžinai užšalusia laikytą žemę.