„NY Times“: COVID krizė virto šiukšlių krize – pasaulį užtvindė atliekos

Visoje Brazilijoje šiukšlių perdirbimo gamyklos nustojo veikti keletui mėnesių. Ugandos perdirbimo centruose trūksta daugkartinio naudojimo plastiko, o Indonezijos sostinėje prie upės žiočių kaupiasi panaudotų vienkartinių pirštinių ir veido skydelių krūvos.
Plastikas
Plastikas / 123rf nuotr.

Pandemijos metu išaugus plastiko ir įvairių pakuočių vartojimui pasaulyje išaugo atliekų kalnai.

Tačiau, kadangi COVID-19 baimė sustabdė darbus perdirbimo įmonėse, nemažai daugkartinio naudojimo, perdirbimui skirtų medžiagų buvo tiesiog išmesta arba sudeginta.

Be to, daug asmeninių apsaugos priemonių (AAP) buvo neteisingai klasifikuotos kaip pavojingos, sako kietųjų atliekų ekspertai. Tokių medžiagų dažnai neleidžiama mesti į įprastą šiukšliadėžę, todėl daug jų patenka į deginimo krosnis.

Ekspertai sako, kad abiem atvejais problema yra tai, kad pandemijos pradžioje pasaulį užvaldžiusi baimė, jog koronavirusas gali lengvai plisti per paviršius, sukūrė sunkiai išsklaidomą klaidingą požiūrį į visiškai saugių šiukšlių tvarkymą.

Daugelis mokslininkų ir vyriausybinių agentūrų vėliau nustatė, kad baimė, jog virusas išlieka ant įvairių paviršių ir šitaip plinta, buvo pernelyg išpūsta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų