Jis pasiėmė keletą krepšių, pilnų kitų veteranų padovanotų šautuvų, šalmų ir šarvų.
„Sankcijos gali padėti, bet sankcijos nepadės dabar, o žmonėms reikia pagalbos dabar, – sakė buvęs jūrų pėstininkas, gyvenantis Tampos įlankoje, Floridoje, ir, kaip ir kiti šiam straipsniui kalbinti veteranai, saugumo sumetimais paprašė būti pristatytas tik vardu. – Aš galiu padėti dabar.“
Jis yra vienas iš daugelio JAV veteranų, teigiančių, kad dabar ruošiasi stoti į kovą Ukrainoje.
Juos įkvėpė šalies prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimas, kuris praėjusią savaitę paskelbė kuriantis „tarptautinį legioną“ ir pakvietė savanorius iš viso pasaulio padėti apginti jo šalį nuo Rusijos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo raginimą kovotojams tvitryje, sakydamas: „Kartu nugalėjome Hitlerį, nugalėsime ir Putiną“.
Hectoras sakė, kad viliasi pasidalinti su ukrainiečiais savo žiniomis, kaip valdyti šarvuočius ir sunkiąją ginkluotę.
„Daugelis mūsų, veteranų, jaučiame pašaukimą tarnauti ir visą savo profesinį gyvenimą praleidome rengdamiesi tokiam karui, – sakė jis. – Sėdėti ir nieko neveikti? Turėjau sėdėti, kai byrėjo Afganistanas ir tai mane labai slėgė. Šiuo atveju tiesiog turiu veikti.“
Visose JAV nedidelės karinių veteranų grupelės buriasi, planuoja ir tvarkosi pasus.
Ilgus metus tarnavę rusenančiuose konfliktuose, bandydami skleisti demokratiją ten, kur ja mažai kas domėjosi, daugelis yra ištroškę, jų manymu, teisingos kovos – ginti laisvę nuo autokratinio agresoriaus drauge su įprastine armija kovoje, kur netrūks taikinių.
„Sėdėti ir nieko neveikti? Turėjau sėdėti, kai byrėjo Afganistanas ir tai mane labai slėgė. Šiuo atveju tiesiog turiu veikti.“
„Tai konfliktas, turintis aiškią gerųjų ir blogųjų pusę, ir galbūt tuo išsiskiria iš kitų pastarojo meto konfliktų“, – paaiškino buvęs armijos karininkas Davidas Ribardo, dabar turintis nekilnojamojo turto valdymo verslą Alentaune, Pensilvanijoje.
„Daugelis iš mūsų stebi, kas vyksta, ir tiesiog nori imti šautuvą ir eiti ten“, – pridūrė jis.
Po invazijos jis pamatė, kad socialinius tinklus užplūdo veteranų, norinčių prisijungti prie kovos, pasisakymai.
Pats negalėdamas vykti dėl turimų įsipareigojimų, praėjusią savaitę jis tarpininkavo grupėje „Volunteer for Ukraine“ – atrinkdavo veteranus ir kitus savanorius, turinčius naudingų įgūdžių ir padėdavo jiems užmegzti ryšį su aukotojais, norinčiais nupirkti įrangos ir lėktuvo bilietus.
„Žmonių skaičius labai greitai išaugo. Atsirado beveik per daug norinčių padėti“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę jis praleido bandydamas atskirti vertingų kovinių ar medicininių įgūdžių turinčius žmones nuo žmonių, kuriuos jis apibūdino kaip „karo turistus, kurie neturi tinkamos patirties ir nebūtų naudingi“.
Pasak jo, jo grupei taip pat teko iššukuoti daugybę ekstremistų.
Po invazijos jis pamatė, kad socialinius tinklus užplūdo veteranų, norinčius prisijungti prie kovos, pasisakymai.
Lėšų rinkimo svetainėse, tokiose kaip „GoFundMe“, taikomos taisyklės, draudžiančios rinkti pinigus ginkluotam konfliktui, todėl, D.Ribardo teigimu, jo grupė ir kiti elgėsi atsargiai, kad nieko neskatintų ir nenukreiptų tiesiogiai įsitraukti į kovos veiksmus.
Atvirkščiai, pasak jo, jis tiesiog susieja patikrintus asmenis su žmonėmis, kurie nori jiems nupirkti lėktuvo bilietų ir nemirtinų prekių, apibūdindamas savo vaidmenį kaip „savotišką veteranų ir rėmėjų tinderį“.
Daugelis pagrindinių žiniasklaidos priemonių, įskaitant „Military Times“ ir „Time“, publikavo detalizuotus paaiškinimus, kaip prisijungti prie kariuomenės Ukrainoje. Ukrainos vyriausybė nurodė susidomėjusiems savanoriams susisiekti su jos konsulatais.
Keli veteranai, praėjusią savaitę susisiekę su konsulatais, teigė vis dar laukiantys atsakymo – jie mano, kad atstovybių darbuotojai nespėja visiems atsakyti.
Ketvirtadienį V.Zelenskis „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad prie tarptautinės brigados prisijungė 16 tūkst. savanorių, nors neaišku, koks yra tikrasis skaičius.
Laikraščiui „New York Times“ nepavyko aptikti ir pakalbinti nė vieno Ukrainoje aktyviai kovojančio veterano.
Žinoma, karas retai būna toks paprastas, kaip tas giliai jaučiamas idealizmas, skatinantis žmones stoti į kovą. O savanoriai rizikuoja ne tik savo gyvybėmis, bet ir įtraukti JAV į tiesioginį konfliktą su Rusija.
„Karas yra lyg koks nenuspėjamas gyvis – jį paleidus niekas – niekas – nežino, kas nutiks“, – sakė Danielis Gade'as, Irake netekęs kojos o vėliau kelerius metus dėstęs lyderystę JAV karo akademijoje Vest Pointe ir galiausiai išėjęs į pensiją.
Jis tikino suprantąs norą kovoti, bet teigė, kad eskalavimo, dėl kurio gali kilti branduolinis karas, rizika per didelė.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūrai sakė, kad užsienio kovotojai bus laikomi ne kariais, o samdiniais ir nebus apsaugoti pagal humanitarines taisykles taikomas elgesiui su karo belaisviais.
„Geriausiu atveju jie gali tikėtis, kad bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikaltėliai, – pareiškė I.Konašenkovas. – Raginame visus užsienio piliečius, kurie gali turėti planų kovoti už nacionalistinį Kijevo režimą, keliolika kartų pagalvoti prieš taip elgiantis.“
Nepaisant rizikos – tiek individualios, tiek strateginės – JAV vyriausybė iki šiol dalija nuosaikius įspėjimus.
Praėjusią savaitę per spaudos konferenciją paklaustas, ką jis pasakytų amerikiečiams, norintiems kariauti Ukrainoje, valstybės sekretorius Antony Blinkenas atkreipė dėmesį į oficialius pareiškimus, pirmą kartą paskelbtus prieš keletą savaičių, kuriuose JAV piliečiai raginami nedelsdami išvykti.
Jis paaiškino: „Tiems, kurie nori padėti Ukrainai ir padėti jos žmonėms, yra daug būdų tai padaryti, įskaitant paramą ir pagalbą daugeliui NVO, norinčių teikti humanitarinę pagalbą, taip pat galima patiems paremti ištekliais grupes, bandančias padėti Ukrainai.“
Tai neatbaidė daugelio veteranų, puikiai susipažinusių su karo keliama rizika.
Jamesas buvo medikas, kuris pirmą kartą savo akimis išvydo ginkluotą kovą, kai 2006 metais Irake pakeitė kitą mediką, žuvusį mūšyje.
Jis dar du kartus lankėsi Irake ir Afganistane ir ten regėjo tiek daug kraujo ir mirties, kad praėjus 10 metų po to, kai atsistatydino iš kariuomenės, vis dar lanko terapiją veteranų ligoninėje.
Tačiau praėjusią savaitę stebėdamas, kaip Rusijos pajėgos apšaudo miestus visoje Ukrainoje, jis nusprendė, kad turi pabandyti ten nuvykti ir padėti žmonėms.
„Karas turi kainą – tai tiesa. Supranti, kad gali grįžti iš karo, bet taip pat, gali ir negrįžti – sakė Jamesas telefonu duodamas interviu iš savo namų Dalase, kur teigė laukiąs atsakymo iš Ukrainos atstovybės. – Tačiau jaučiu pareigą. Ten puolami nekalti žmonės – vaikai. Ten vaikai, žmogau. Negaliu tiesiog sėdėti rankas sudėjęs.“
Virdžinijoje studijuojantis Chase'as pasakojo, kad 2019 metais savanoriškai kovojo su „Islamo valstybės“ grupuote Sirijoje ir jautė tokią pat pareigą padėti Ukrainai, tačiau perspėjo, kad tiesiog atvykti prie sienos be jokio plano nėra gera mintis.
„Ten puolami nekalti žmonės – vaikai. Ten vaikai, žmogau. Negaliu tiesiog sėdėti rankas sudėjęs.“
Jis pasakojo Sirijoje sutikęs geranoriškų savanorių, kuriuos vietos kurdų valdžia kelioms savaitėms sulaikė, nes jie atvyko iš anksto nepranešę.
Jis pats, prieš vykdamas į Siriją, susitarė su kurdų gynybos pajėgomis. Ten jis keletą mėnesių praleido kaip kuklus pėstininkas, gaudamas mažą atlyginimą ir tik būtiniausią racioną.
Pasak jo, taktiniu požiūriu, kaip nepatyręs pėstininkas, jis buvo mažai vertingas. Tačiau šiaurės rytų Sirijos žmonėms jis buvo galingas simbolis, kad pasaulis yra su jais.
„Jiems buvau ženklas, kad pasaulis stebi ir jie pasauliui svarbūs“, – sakė Chase'as.
