V.Putinui užpuolus Ukrainą, tarp Rusijos ir pasaulio iškilo skaitmeninė barikada. Tiek Rusijos valdžia, tiek tarptautinės interneto kompanijos tą barikadą pastatė kvapą gniaužiančiu greičiu.
Šie žingsniai suardė atvirą internetą, kuris kažkada buvo laikomas įrankiu, padedančiu integruoti Rusiją į pasaulinę bendruomenę.
„TikTok“ ir „Netflix“ sustabdė savo paslaugas šalyje. Feisbukas buvo užblokuotas, iš dalies – ir tviteris, o „YouTube“ ateitis kelia abejonių.
„Apple“, „Samsung“, „Microsoft“, „Oracle“, „Cisco“ ir kitos įmonės apribojo savo veiklą arba visiškai pasitraukė iš Rusijos. Net internetiniai vaizdo žaidimai, tokie kaip „Minecraft“, nebepasiekiami.
Šie veiksmai pavertė Rusiją sienomis atitverta skaitmenine valstybe, panašia į Kiniją ir Iraną, kurios taip pat griežtai kontroliuoja internetą ir cenzūruoja užsienio svetaines bei tildo opozicijos ir kritikų balsus.
Tiek Rusijos valdžia, tiek tarptautinės interneto kompanijos skaitmeninę barikadą pastatė kvapą gniaužiančiu greičiu.
Metams bėgant Kinijos internetas ir Vakarų internetas beveik visiškai atsiskyrė – beveik neteikiama jokių sutampančių paslaugų ir esama mažai tiesioginės komunikacijos. Irane valdžia per protestus išjungdavo internetą.
Rusijos atsiskyrimas sudavė smūgį kažkada vyravusiam Vakarų įsitikinimui, kad internetas yra demokratijos įrankis, kuris paskatins autokratines šalis atsiverti.
„Nemokamo ir atviro interneto, kuris veikia visame pasaulyje, vizija jau nebeegzistuoja, – sakė Brianas Fishmanas, vyresnysis „New America“ ekspertų grupės bendradarbis ir buvęs „Facebook“ kovos su terorizmu politikos direktorius. – Dabar internetas yra pilnas spragų ir mazgų, jame galima užtvenkti informacijos srautą.“
Internetas yra tik vienas iš vis gilėjančios Rusijos izoliacijos nuo tada, kai vasario 24 diena ji įsiveržė į Ukrainą, elementų. Šalis iš esmės buvo atskirta nuo pasaulio finansų sistemos, užsienio oro linijos neskraido Rusijos oro erdvėje, kyla klausimas ir dėl pasaulinio prieigos prie jos naftos ir gamtinių dujų rezervų.
Tačiau skaitmeninės barikados tapo Rusijos valdžios bandymų sutramdyti kažkada atvirą ir laisvą internetą kulminacija.
Daugelį metų pareigūnai vis griežtino cenzūros kampaniją šalies viduje ir bandė pereiti prie vadinamojo „suvereniojo interneto“. Karas paskatino tarptautines įmones žengti paskutinius žingsnius.
Nors būdama atkirsta nuo pasaulio virtualioje erdvėje Rusija patiria didelių ekonominių nuostolių, skaitmeninis izoliacionizmas taip pat pasitarnauja V.Putino interesams. Tokia padėtis leidžia jam toliau dangstyti nepritarimą ir riboti informaciją, kuri neatitinka vyriausybės linijos.
Pagal praėjusią savaitę priimtą cenzūros įstatymą žurnalistams, interneto svetainių valdytojams ir kitiems gresia 15 metų kalėjimo už „dezinformacijos“ apie karą Ukrainoje paskelbimą.
Žurnalistams, interneto svetainių valdytojams ir kitiems gresia 15 metų kalėjimo už „dezinformacijos“ apie karą Ukrainoje paskelbimą.
„Žmonėms, prisimenantiems devintąjį dešimtmetį, tai atrodys kaip sugrįžimas į anuos laikus, nes staiga informacija vėl pateko į valstybės rankas“, – sakė Alpas Tokeris, Londono organizacijos „NetBlocks“, stebinčios interneto cenzūrą, direktorius.
Rusijoje mėginimai cenzūruoti internetą per pastarąjį dešimtmetį sustiprėjo, teigia Dublino miesto universiteto docentė Tanya Lokot, kuri specializuojasi Rytų Europos skaitmeninių teisių srityje.
V.Putinas pirmiausia susidorojo su internete veikiančiais vyriausybės kritikais ir nepriklausomomis naujienų agentūromis. Tada Rusija pradėjo kampaniją, skirtą įdiegti naują cenzūros įrangą, kad blokuotų arba sulėtintų prieigą prie tokių svetainių kaip „Twitter“.
Tačiau po invazijos pradžios staiga išaugusi atskirtis suglumino tuos rusus, kurie naudojosi internetu norėdami palaikyti ryšį su platesniu pasauliu, gauti nepriklausomos informacijos bei ieškodami profesinių galimybių.
Aleksejus Pivovarovas, kuris dėl augančios cenzūros prieš beveik dešimtmetį metė darbą Rusijos valstybinėje televizijoje, sakė tarsi „iš naujo gimęs“, kai pradėjo rengti laidas ir platinti jas „YouTube“ platformoje.
Beveik 3 milijonai žmonių prenumeruoja jo „YouTube“ kanalą, kuriame jis su komanda skelbia tyrimus ir naujienų pranešimus, kurių valstybinėje žiniasklaidoje nėra.
„Buvau visiškai tikras, kad ši mano gyvenimo dalis baigėsi amžiams ir daugiau niekada nedirbsiu žurnalistu, – neseniai pasakojo jis viename interviu. – Prieš persikeldamas į „YouTube“, niekada nemaniau, kad tai įmanoma.“
Dabar A.Pivovarovui kyla pavojus, kad dėl savo veiklos jis pateks į kalėjimą arba jam teks nutraukti veiklą. „YouTube“, kuri priklauso „Google“, praėjusią savaitę užblokavo visas Rusijos paskyras, kad jų savininkai negalėtų užsidirbti pinigų iš savo vaizdo įrašų ir uždraudė Rusijos valstybinės televizijos kanalus rodyti visoje Europoje.
„YouTube“ gali būti vienas iš kitų taikinių, kurį blokuos Rusijos reglamentavimo institucijos, prognozuoja ekspertai.
47 metų A.Pivovarovas, gyvenantis Maskvoje, teigia, kad, nepaisant rizikos, planuoja toliau transliuoti savo laidas „YouTube“. Tačiau jis sakė, kad neaišku, kiek laiko galės tęsti veiklą.
„Šiuo metu planuoju dirbti Rusijoje, – kalbėjo jis. – Kaip tai gali pasikeisti ateityje, ypač jei „YouTube“ bus užblokuotas, nežinau.“
Skirtingai nei Kinijoje, kur vietinės interneto įmonės per daugiau nei dešimtmetį išaugo į tikrus begemotus, Rusija neturi tokio gyvybingo vidaus interneto ar technologijų sektoriaus.
Skirtingai nei Kinijoje, kur vietinės interneto įmonės per daugiau nei dešimtmetį išaugo į tikrus begemotus, Rusija neturi tokio gyvybingo vidaus interneto ar technologijų sektoriaus.
Taigi, kadangi šiuo metu ji atskirta nuo pasaulio ir yra priversta gyvuoti tik savo pačios skaitmeninėje ekosistemoje, nuosmukis gali būti didelis.
Nelikus prieigos prie nepriklausomos informacijos, kyla pavojus interneto ir telekomunikacijų tinklų patikimumui, taip pat pagrindinės programinės įrangos ir paslaugų, kurias naudoja įmonės ir vyriausybė, prieinamumui.
Jau dabar Rusijos telekomunikacijų bendrovės, valdančios mobiliųjų telefonų tinklus, nebeturi prieigos prie naujos įrangos ir paslaugų, kurias teikia tokios kompanijos kaip „Nokia“, „Ericsson“ ir „Cisco“.
Rusijos įmonių pastangos kurti naujus mikroprocesorius ėmė atrodyti abejotinos po to, kai „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“, didžiausia būtiniausių puslaidininkių gamintoja, sustabdė savo siuntas į šalį.
Didžiausia Rusijos interneto kompanija „Yandex“, kurios paieškos sistema Rusijoje naudojama plačiau nei „Google“, perspėjo, kad dėl krizės gali nepajėgti laiku grąžinti savo skolų.
„Visa IT, techninės ir programinės įrangos rinka, kuri Rusija buvo svarbi, šiuo metu yra labai pažeista“, – sakė Oksfordo universiteto demokratijos ir technologijų programos tyrėjas Aliaksandras Herasmenka.
Tačiau Rusijos valdžia gali reaguoti sušvelnindama taisykles, pagal kurias piratinės programinės įrangos parsisiuntimas šiuo metu yra neteisėtas, mano jis.
