Netoliese – Benine – kiekvieną dieną buvo paskiepijami tik 267 žmonės. Tempas buvo toks lėtas, kad baigėsi 110 tūkst. turėtų „AstraZeneca“ vakcinų galiojimo laikas.
Pagal konfidencialius dokumentus, liepos mėnesį buvo stebimos mažiausiai devynios Afrikos šalys, kuriose, kaip teigiama, gresia pavojus, kad turimų dozių galiojimo laikas šią vasarą pasibaigs.
Tokios vakcinų dozių sankaupos iliustruoja vieną rimčiausių, bet iš esmės nepripažintų problemų, su kuriomis susiduria minėtoji pasaulinė skiepijimo programa, bandydama atsigauti po kelis mėnesius darytų klaidų ir jas sekusių nusivylimų: nugabenti skiepus iš oro uostų žmonėms yra labai sunku.
Programa, žinoma kaip COVAX, turėjo tapti pasauline jėga – kelių milijardų dolerių vertės tarptautinių sveikatos agentūrų ir ne pelno siekiančių organizacijų aljansu, kuris vien dėl savo perkamosios galios užtikrintų, kad neturtingos šalys skiepytų savo gyventojus taip pat greitai, kaip ir turtingosios.
Deja, kol kas COVAX sunkiai sekasi apsirūpinti dozėmis: iki tikslo trūksta pusės milijardo. Neturtingos šalys yra pavojingai neapsaugotos, nes siaučia delta variantas – pildosi būtent toks scenarijus, kuriam siekiant užkirsti kelią buvo sukurta COVAX.
Neatidėliotinas poreikis skiepyti pasaulį yra daug platesnio masto problema nei tik nepasiturinčių valstybių žmonių apsauga. Kuo ilgiau virusas cirkuliuoja, tuo jis pavojingesnis gali tapti net ir paskiepytiems turtingų šalių žmonėms.
Nepaskiepijus milijardų pasaulio gyventojų, perspėja ekspertai, gali atsirasti naujų variantų, kelsiančių pavojų visoms tautoms.
